Raudonviršis
raudonviršio grybas
| Leccinum | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Raudonikis (Leccinum aurantiacum) Raudonikis (Leccinum aurantiacum) | ||||||||||||
 Lepšė (Leccinum scabrum) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Raudonviršis, Raudonikis (Leccinum, vok. Rauhfußröhrlinge) - baravykinių (Boletaceae) šeimos grybų gentis.
Vaisiakūniai dideli, kepurėlė pilka, ruda, raudona. Iš pradžių ji būna gaubta, vėliau paplokščia.
Lietuvoje žinoma 16 rūšių. Visi valgomi:
- Tikrasis raudonviršis (raudonikis) (Leccinum aurantiacum) Pav.
Vaisiakūniai dideli, stambūs. Kepurėlė užauga iki 30 cm skersmens, kotas iki 20 cm ilgio ir 6 cm storio. Vaisiakūnio spalva labai priklauso nuo augimvietės, dirvožemio rūgštingumo, klimatinių sąlygų. Trama balta, kieta, paspaudus ar perpjovus keičia spalvą į pilkai melsvą, pilkai violetinę, rusvą, net juosvą.
Auga birželio-spalio mėn. drebulynuose. Mikorizė su drebule. Po beržais, pušimis, ąžuolais, gluosniais aptinkamos kitos raudonviršių rūšys, kurių mitybinė vertė tokia pat kaip ir raudonviršio. II kategorijos grybas. - Vasarinis raudonviršis (Leccinum decipiens)
Mikorizė su liepa, tuopa, drebule. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. - Kietasis raudonviršis (Leccinum duriusculum)
Mikrozė su drebule ir tuopa. - Skroblyninis raudonviršis (Leccinum griseum)
Mikorizė su lazdynu, skroblu, ąžuolu. - Palšasis raudonviršis (pilkšvoji lepšė)(Leccinum holopus)
Vaisiakūniai vidutinio didumo, retai dideli, mėsingi. Kepurėlės 3-7 (10) cm skersmens, jauna iškili, kiek gleivėta, senesnių grybų - paplokščia, matinė, beveik sausa, pilkšva, gelsvai balta, melsvo ar žalsvo atspalvio. Vamzdeliai balti, pilki. Kotas 7-12 cm ilgio ir 1-2 (3) cm storio, kepurėlės spalvos, balsvai rusvas, plaušuotas, žvynuotas, kartais pamatinė dalis žalsva, nusmailėjęs. Trama balta, perpjovus tik prie koto pagrindo keičiasi į melsvai žalsvą.
Auga rugpjūčio-spalio mėn. pelkėtuose beržynuose, mišriuose miškuose su beržo priemaiša. Lietuvoje gana dažna. Vienas iš tipingiausių pelkėto ekotopo grybų. - Juosvasis raudonviršis (Leccinum melaneum)
Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. - Geltonporis raudonviršis (Leccinum nigriscens)
- Rausvėjantysis raudonviršis (Leccinum oxydabile)
Mikorizė su beržu. - Blyškusis raudonviršis (Leccinum percandidum)
Mikorizė su beržu. - Ąžuolyninis raudonviršis (Leccinum quercinum)
Mikorizė su ąžuolu. - Smulkusis raudonviršis (Leccinum rotundifoliae)
Mikorizė su beržu. - Lepšė (paberžis, težiukas) (Leccinum scabrum) Pav.
Lietuvos miškuose labai paplitęs ir visų mėgstamas grybas. Vaisiakūniai dideli, stambūs. Priklausomai nuo augimvietės ir klimatinių sąlygų lepšės spalva keičiasi nuo juodai rudos iki gelsvai rusvos. Pagal tai kai kurie mikologai išskiria keletą jos formų.
Auga vasarą ir rudenį įvairiuose miškuose su beržo priemaiša. Lepšė vertingas, II kategorijos grybas, ypač turintis daug B grupės vitaminų, net daugiau nei baravykas. Vienintelė neigiama savybė - smarkiai kirmija. Maistui tinka tik jauni ir sveiki grybai. Iš valgomų grybų lepšė daugiausia sukaupia magnio. - Kislusis raudonviršis (Leccinum variicolor)
Mikorizė su beržu. - Juosvažvynis, beržyninis raudonviršis (Leccinum versipelle)
Mikorizė su beržu. - Pušyninis raudonviršis (Leccinum vulpinum)
Mikorizė su pušimis.
-
Kislusis raudonviršis (Leccinum variicolor) -
Juosvažvynis (beržyninis0 raudonviršis (Leccinum versipelle) -
Tikrasis raudonviršis (Leccinum aurantiacum)
