Pereiti prie turinio

Nui

Koordinatės: 07°13′ p. pl. 177°09′ r. ilg. / 7.217°š. pl. 177.150°r. ilg. / 7.217; 177.150
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

07°13′ p. pl. 177°09′ r. ilg. / 7.217°š. pl. 177.150°r. ilg. / 7.217; 177.150

Palydovinė nuotrauka

Nui – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Tuvalu salyno centrinėje dalyje. Atolo žiedas nutįsęs iš šiaurės į pietus, sausuma sudaro 3,37 km².

Atolą sudaro 21 salelė, iš kurių svarbiausios:

  • Fenua Tapu
  • Motupuakaka
  • Pakantou
  • Piliaievė
  • Pongalei
  • Talalolaė
  • Telikiai arba Meangas
  • Tokinivaė
  • Unimai

Svarbiausia ir didžiausia yra atolo pietuose esanti Fenua Tapu salelė (1,38 km²). Joje gyvena dauguma atolo gyventojų, yra Tanrakės ir Fenua Tapu kaimai.

Atole 2002 m. gyveno 548 žmonės. Priešingai nei likusiose Tuvalu salose, Nui gyvena ne polineziečiai, o mikroneziečiai, kalbantys gilberto kalba ir giminingi Kiribačio gyventojams.

1568 m. salą pasiekė pirmasis europietis – ispanas Álvaro de Mendaña. Jis atolą pavadino „Jėzaus sala“ (isp. Isla de Jesús). XIX a. saloje veikė britų kopros pirkliai.