William McCoy
| Viljamas MakKojus William Frederick McCoy | |
|---|---|
| |
| Viljamas MakKojus | |
| Gimė | 1877 m. Syracuse, Niujorko valstija |
| Mirė | 1948 m. gruodžio 30 d. (~71 metai) Floridos valstija |
| Veikla | laivo kapitonas |
| Žinomas (-a) už | butlegeris JAV prohibicijos metais |
Viljamas MakKojus (angl. William Frederick McCoy, „Bill“ McCoy; 1877–1948 m. gruodžio 30 d.) – kapitonas, vienas žinomiausių JAV kontrabandininkų sausojo įstatymo laikais (1919–1933 m.), butlegeris (prekiautojas nelegaliais alkoholiniais gėrimais).
Įsigaliojus prohibicijos įstatymui, buvęs Floridos iškylų laivo kapitonas ėmė jūra plukdyti kontrabandinį romą (rum-running) iš Bahamų salų į JAV rytinę pakrantę. Pats niekada nevartojęs alkoholio, kapitonas save laikė „garbingu įstatymų pažeidėju“, didžiavosi tuo, jog nesumokėjo nė cento organizuotų nusikaltėlių gaujoms, politikams ar valdininkams už apsaugą. Be to, jis garsėjo tuo, jog neklastojo gabenamo alkoholio ir ant pigių markių gėrimų butelių neklijavo etikečių su brangių markių pavadinimais. Taip atsirado pasakymas „tikras MakKojus“ (The Real McCoy), reiškiantis „tikras, nesuklastotas daiktas“.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie 1900 m. MakKojų šeima iš Niujorko valstijos persikėlė į Floridą, šalia Deitona Byčo. Čia V. MakKojus statė pramoginius laivus turtingiems klientams, garsėjo kaip jachtų meistras. Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui prohibicijos metais, kapitonas susidūrė su finansiniais sunkumais. Pardavęs savo verslą, išvyko į Glosterį Masačusetso valstijoje. Nusipirkęs škuną Henry L. Marshall, užsiėmė alkoholio kontrabanda iš Biminio ir Nasau salų Bahamose, Sen Pjero ir Mikelono salų ties Kanada link rytinės JAV pakrantės. Daugiausiai laiko su kroviniu praleisdavo vadinamojoje „romo linijoje“ (rum row), tarptautiniuose vandenyse netoli Niujorko Long Ailendo salos. Iki 1924 m. ši romo linija buvo ties JAV teritorinių vandenų riba – už 3 mylių nuo kranto, vėliau ji buvo nukelta už 12 mylių. Kaip ir iš daugelio kitų čia stovinčių krovininių laivų su kontrabanda, iš kapitono V. MakKojaus krovinį perkraudavo į mažesnius greitus laivelius, kurie prasmukdavo pro Pakrantės apsaugą, pristatydami alkoholį į sausumą. Sukaupęs kapitalo, nusipirko kitą laivą Arethusa, kurį pervadino Tomoka ir plaukiojo po britų vėliava, kad išvengtų problemų su JAV teise. Su šiuo ir dar keliais kitais laivais kapitonas sėkmingai plukdė kontrabandinį ruginį, airišką, kanadietišką viskį ir kitą brangų alkoholį. Pagarsėjo savo gebėjimu į triumus talpiai sudėti daug originaliai supakuotų alkoholio butelių: trikampės formos šiaudiniuose paketuose jie buvo dedami apatinėje eilėje po tris, vidurinėje – du, viršuje – vieną butelį, be to aptraukiami džuto medžiaga. Pakrantės apsaugos pareigūnai juos praminė tiesiog „maišais“. Jis tapo JAV vyriausybės ir nusikaltėlių gaujų priešu.
1923 m. lapkričio 23 d. Pakrantės apsaugos kateris Seneca gavo įsakymą sučiupti V. MakKojų ir paimti jo laivą, net jeigu jie būtų tarptautiniuose vandenyse. Prisiartinus kateriui, kapitonas buvo už JAV 3 mylių zonos, todėl nepakluso įsakymui pasiduoti ir bandė su Tomoka bėgti, tačiau jį apšaudė, ir jis buvo priverstas sustoti. Neilgai trukus kapitonas buvo greitai nuteistas ir 9 mėnesiams pateko į kalėjimą Naujajame Džersyje. Atlikęs bausmę, grįžo į Floridą, kur investavo pinigus į nekilnojamąjį turtą, vėl užsiėmė laivų statybos verslu, daug plaukiojo pakrantės vandenyse.