Vasilijus Kuznecovas
Vasilijus Kuznecovas | |
---|---|
Gimė | 1901 m. vasario 13 d. Kostromos gubernija, Rusija |
Mirė | 1990 m. birželio 5 d. (89 metai) Maskva, Rusija |
Palaidotas (-a) | Novodevičės kapinėse |
Tautybė | rusas |
Pilietybė | TSRS |
Sutuoktinis (-ė) | Zoja Igumnova |
Vaikai | Jelena, Aleksandras |
Veikla | TSRS diplomatas, valstybės veikėjas |
Žymūs apdovanojimai | |
Dukart Socialistinio darbo didvyris, septyni Lenino ordinai, Spalio revoliucijos ordinas, Darbo raudonosios vėliavos ordinas, Raudonosios Žvaigždės ordinas, Garbės ženklo ordinas |
Vasilijus Kuznecovas (rus. Васи́лий Васи́льевич Кузнецо́в, 1901 m. vasario 13 d. Kostromos gubernijoje, Rusija – 1990 m. birželio 5 d. Maskvoje) – tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, tris kartus ėjęs TSRS vadovo pareigas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1926 m. baigė Leningrado politechnikos institutą, dirbo metalurgijos gamykloje Donecke, inžinieriumi-tyrėju, marteno cecho viršininku. 1930-1931 m. mokėsi metalurgijos JAV, Karnegio technologijos institute (dab. Carnegie Mellon University). Nuo 1937 m. rudens dirbo TSRS sunkiosios pramonės liaudies komisariate, vadovavo specialiųjų plieno lydinių valdybai. 1941 m. apdovanotas Stalino premija.
1940 m. tapo Valstybinio plano komiteto (GOSPLAN) pirmininko pavaduotoju bei Valstybinio gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo G. Malenkovo pavaduotoju metalurgijos klausimais. 1943 m. paskirtas Juodosios metalurgijos darbuotojų profsąjungos pirmininku. Nuo 1944 m. iki 1953 m. dirbo Visasąjunginės profesinių sąjungų centro tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotoju, 1945-1953 m. buvo Pasaulinės profesinių sąjungų federacijos viceprezidentas. Tuo pat metu 1946 – 1950 m. buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos Tautybių Tarybos pirmininkas, o 1952–1953 m. – TSKP CK Prezidiumo užsienio reikalų komisijos narys. 1944 m. buvo V. Molotovo vadovaujamos TSRS delegacijos, dalyvavusios Jungtinių Tautų organizacijos statuto kūrimo konferencijoje, narys.[1]
Po Stalino mirties 1953 m. kovo mėn. paskirtas TSRS ambasadoriumi Kinijoje, tais pačiais metais tapo TSRS Užsienio reikalų ministro pavaduotoju, kuriuo dirbo iki 1977 m.
1977 – 1986 m. buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas. Po L.Brežnevo, J. Andropovo ir K. Černenkos mirties ("Puošnių laidotuvių epocha") iki išrenkant naują šalies vadovą V. Kuznecovas triskart ėjo TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko (nominalaus TSRS vadovo) pareigas.
1952-1989 m. – TSKP CK narys, 1952 m. spalio mėn. – 1953 m. kovo mėn. buvo TSKP CK Politinio biuro narys, 1977 – 1986 m. – kandidatas į Politinio biuro narius. Dukart Socialistinio darbo didvyris (1971 ir 1981 m.), apdovanotas septyniais Lenino ordinais, Spalio revoliucijos, Darbo raudonosios vėliavos, Raudonosios žvaigždės bei Garbės ženklo ordinais.
Palaidotas Novodevičės kapinėse Maskvoje.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Василий Васильевич КУЗНЕЦОВ (Proekt-wms.narod inf.)
- ↑ [1] (www.hrono.info)