Tunebai

Tunebai
Tunebų vadas Beritas Kobarija (Berito KuwarU'wa)
Gyventojų skaičius	~7–8 tūkst.
Populiacija šalyse	Kolumbija: 7000  Venesuela: ?
Kalba (-os)	tunebų, ispanų
Religijos	prigimtinė tikyba, krikščionybė (katalikybė, protestantizmas)
Giminingos etninės grupės	motilonai, muiskai, kunai, kiti čibčai

Tunebai (isp. tunebos) arba uvai (u’wa) – indėnų čibčų tauta, gyvenanti daugiausia šiaurės rytų Kolumbijoje (Bojakos, Araukos, Santandero, Šiaurės Santandero dep.) ir aplinkinėse Venesuelos srityse. Įsikūrę Siera Nevada del Kokuji kalnų Rytų Kordileroje pašlaitėse. Populiacija – 7–8 tūkst. žmonių. Tunebų kalba priklauso čibčų kalboms, turi 3 tarmes. Taip pat dalis kalba ispaniškai. Išlaikę tradicinę tikybą.

Su europiečiais ryšius užmezgė XVI a. vid. Dėl gamtinės atskirties tunebai faktiškai išlaikė autonomiją.

Verčiasi kapline-lydimine žemdirbyste (kukurūzai, bananai, cukranendrės ir kt.), medžiokle, žvejyba, rankiojimu, druskos gavyba (seniau – svarbi mainų prekė), nuo XX a. pradėjo laikyti stambiuosius raguočius. Tradiciniai amatai – pynimas ir keramika.

Tunebų šeima užima didelį, elipsiško plano būstą su kūgišku stogu. Dabar paplitę mažųjų šeimų kreoliški namai. Seniau kaimai skirstydavosi į rytinę ir vakarinę puses, kurių kiekviena turėdavo savo šamaną ir vyrų namą, be to, dar būdavo bendras vyrų namas kaimo viduryje. Dabar paplitusi kreoliška apranga, puošiasi gyvūnų dantų vėriniais.

Tunebai skirstosi į 6 (seniau ~20) egzogaminių toteminių brolijų, susijusių apsikeitimais nuotakomis. Brolijai vadovauja vadas ir šamanas. XX a. brolijų egzogamiškumas nunyko. Giminė vedama pagal motinos liniją, sutuoktiniai kraustosi į nuotakos namus. Pripažįstamos santuokos tarp pusbrolių ir pusseserių.

Išlaikę mitologiją, mergaičių įšventinimus į moterystę, kalendorines apeigas, kurias lydi šokiai apie laužą vado namuose, mitologinio pobūdžio dainų dainavimas, kriauklių pūtimas rytais. Šamanai kvėpia narkotinį mišinį jopo.