Pereiti prie turinio

Transpiracija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Pomidoro lapo žiotelė. Vaizdas gautas elektroniniu mikroskopu

Transpiracija (lot. transpirare, pranc. transpirer - „prakaituoti“) – vandens garavimas iš augalo dalių, ypač lapų, mažesniais kiekiais iš stiebų, žiedų ir vaisių.

Transpiracijos procesas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Transpiracija vyksta, kai imdamas iš oro fotosintezei reikalingą anglies dvideginį, augalas atveria lapuose esančias žioteles. Transpiracija leidžia sureguliuoti augalo temperatūrą (atvėsina) bei įgalina maistinių medžiagų srautus iš šaknų į pumpurus. Vandeniui garuojant, viršutinėse augalo dalyse mažėja hidrostatinis (vandens) slėgis, taip sukeldamas vandens iš apatinių augalo dalių ir jame ištirpusių medžiagų tekėjimą mediena (ksilema) į viršutines augalo dalis. Vanduo į medieną patenka iš dirvožemio per šaknis (osmozė).

Charakteristika ir matavimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Transpiracijos greitis priklauso nuo to, ar žiotelės atvertos, ar uždarytos. Atiduodamo vandens kiekis priklauso nuo augalo dydžio, taip pat nuo jį supančios šviesos intensyvumo, temperatūros, drėgmės, vėjo stiprumo ir aprūpinimo vandeniu iš dirvožemio. Kuo didesnis vėjo greitis, aukštesnė temperatūra, oro drėgnumas mažesnis, tuo intensyvesnė transpiracija.

Karštą ir sausą dieną suaugęs medis gali prarasti kelis kubinius metrus vandens. Transpiracijai sunaudojama apie 90 % viso pro šaknis į augalą patenkančio vandens. Transpiracijos koeficientas parodo išgaruojančio vandens masės ir sausos susidariusios biomasės santykį; grūdų kultūrų transpiracijos koeficientas gali būti 200-1000 (t. y. kiekvienam kg susidariusios biomasės tenka 200-1000 kg išgaruojančio vandens).

Transpiracijos greitis matuojamas potometru.

Transpiracija sausuose regionuose

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dykumų augalai ir spygliuočiai turi specialias prisitaikymo strategijas, padedančias sumažinti transpiraciją ir sulaikyti vandenį – sumažintas lapų paviršiaus plotas, įdubusios žiotelės, plaukeliai. Daugumoje kaktusų fotosintezė vyksta sultinguose kamienuose, o ne lapuose. Daug dykumų augalų fotosintezę vykdo specifiškai, kai žiotelės užsidaro dienai, ir atsiveria naktį, kada garavimo greitis mažesnis dėl žemesnės temperatūros.

Transpiracija yra svarbus hidrologinio ciklo komponentas, o atogrąžų miškuose - vienas iš klimatą reguliuojančių faktorių.