Pereiti prie turinio

Tongiečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tongiečiai
Tongietės
Tongietės
Gyventojų skaičius >120 000
Populiacija šalyse Tongos vėliava Tonga: ~105 000

Australijos vėliava Australija
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija
Kanados vėliava Kanada

Kalba (-os) tongiečių, anglų
Religijos krikščionybė (metodistai, katalikai, mormonai, anglikonai)
Giminingos etninės grupės samojiečiai, tuvaliečiai, taitiečiai ir kiti polineziečiai
Vikiteka: Tongiečiai

Tongiečiai – polineziečių tauta, gyvenanti Tongoje. Populiacija – 120 tūkst. žmonių (XX a. II pusė). Taip pat gyvena išeivijoje Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje. Kalba austroneziečių kalbų šeimos, rytų austroneziečių šakos tongiečių kalba. Taip pat šneka angliškai. Kalbai raštas (lotynų raidyno pagrindu) sukurtas XIX a. Dauguma tikinčiųjų – krikščionys (metodistai, katalikai, mormonai, anglikonai).

Tongiečių protėviai, Lapitos kultūros nešėjai, Tongą pasiekė apie XIIIXII a. pr. m. e. Tongos salynas tapo svarbiu polineziečių kultūros vystymosi centru. Nuo XXI a. čia susidarė stipri gentinė santvarka, iškilo vadai. Nuo XVIII a. antros pusės vyko etninė konsolidacija, kūrėsi valstybiniai dariniai, vadovaujami šventojo valdovo (tui tonga), iš pasaulietinio vado (hou). Konsolidaciją paskatino ir nuo XVII a. prasidėję kontaktai su europiečiais. Nuo XX a. susidarė literatūrinė kalba.

Tradiciniai verslai – rankinė žemdirbystė (kolokazija, jamsai, manijokai, batatai). Nuo XVIII a. sparčiai pradėjo vystytis amatai (medžio drožyba, tapos pluošto gamyba). Vystoma medienos kirtimo ir apdirbimo pramonė. Būstas stačiakampio plano, stulpinio karkaso, su dvišlaičiu palmių lapų stogu. Tradicinė apranga – apsiaustai arba sijonai iš tapos pluošto, papuošalai iš kriauklių, plunksnų, augalinio pluošto, paplitęs kūno tatuiravimas. Tongiečių virtuvei būdingi augaliniai, rečiau žuvies patiekalai. Švenčių progomis valgydavo kiaulieną, šunieną.

Tradicinę tongiečių bendruomenę sudaro didžiosios šeimos, vadovaujamos tarybos (fono), renkamos iš šeimų galvų. Santuoka monogaminė, bet žyniai praktikavo poligamiją. Išvystę muzikos, šokio, žaidimo menus. Turi profesionalių dainininkų. Tongiečių tradicinei religijai (žr. polineziečių mitologija) buvo būdingas gausus, hierarchiškas dievų panteonas.[1]

  1. Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998