Tarpslavų kalba
Tarpslavų kalba medžuslovjansky jezyk | |
---|---|
Kūrėjas | Janas van Steenbergenas ir Voitechas Merunka |
Vartojimas | Dirbtinė kalba |
Kalbančiųjų | 7,000 (2020)[1] ~ 20,000 (2022)[2] |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | — |
ISO 639-2 | — |
ISO/DIS 639-3 | isv |
Tarpslavų kalba (medžuslovjansky język), iki 2011 m. slavų kalba (slovjansky język), yra dirbtinė kalba, sukurta 2006 m. supaprastinant visas slavų kalbas. Tarpslavų kalba buvo sukurta tapti senovės ir dabartinių slavų kalbų kombinacija, su supaprastinta gramatika, kuri leistų žmonėms suprasti tarpslavų kalbą net jos nesimokius. Gramatika ir žodynas sukurtas iš panašumų tarp visų slavų kalbų. Dirbtinių elementų joje vengiama. Gali būti užrašoma kirilica ar lotyniškais rašmenimis. 2024-ųjų metų balandžio mėnesį tapo pripažinta ISO kaip tarptautiškai vartojama kalba.[3]
Ištakos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per paskutinius kelis amžius buvo keletas bandymų sukurti bendrą visiems slavams kalbą.[4] Daugelis jų buvo ideologiškai susiję su panslavizmu. Nors panslavizmas nebeturi didelės reikšmės, ypač po Sovietų Sąjungos ir Jugoslavijos žlugimo, jo šalininkų vis dar tebėra, ypač tarp slavų emigrantų bendruomenių, o internetas paskatino naujų panslaviškų kalbų atsiradimą.[5][6] Šioms kalboms bendra tai, kad jos remiasi slavų kalbomis bei prielaida, kad jos yra pakankamai panašios, kad būtų galima sukurti „kompromisinę” kalbą, kuri būtų suprantama visiems slavams.
Abėcėlės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lotynų abėcėlė | A | B | C | Č | D | E | Ě | F | G | H | I | J | K | L | LJ | M | N | NJ | O | P | R | S | Š | T | U | V | Y | Z | Ž |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kirilica | А | Б | Ц | Ч | Д | Е | Є | Ф | Г | Х | И | Ј | К | Л | Љ | М | Н | Њ | О | П | Р | С | Ш | Т | У | В | Ы | З | Ж |
Pavyzdžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Otče naš, ktory jesi v nebesah, nehaj sveti se ime Tvoje. Nehaj prijde kraljevstvo Tvoje, nehaj bude volja Tvoja, kako v nebu tako i na zemji. Hlěb naš vsakodenny daj nam dnes, i odpusti nam naše grěhy, tako kako my odpuščajemo našim grěšnikam. I ne vvedi nas v pokušenje, ale izbavi nas od zlogo. Ibo Tvoje jest kraljevstvo i moč i slava, na věky věkov. Amin.
- Отче наш, кторы јеси в небесах, нехај свети се име Твоје. Нехај пријде краљевство Твоје, нехај буде воља Твоја, како в небу тако и на земји. Хлєб наш всакоденны дај нам днес, и одпусти нам наше грєхы, тако како мы одпушчајемо нашим грєшникам. И не введи нас в покушенје, але избави нас од злого. Ибо Твоје јест краљевство и моч и слава, на вєкы вєков. Амин.
Skaičiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skaičiai | Tarpslavų | |
1 | jedin | једин |
2 | dva | два |
3 | tri | три |
4 | četyri | четыри |
5 | pet | пет |
6 | šest | шест |
7 | sedm | седм |
8 | osm | осм |
9 | devet | девет |
10 | deset | десет |
11 | jedinnadset | јединнадсет |
12 | dvanadset | дванадсет |
20 | dvadeset | двадесет |
34 | trideset četyri | тридесет четыри |
100 | sto | сто |
1000 | tiseč | тисеч |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kocór, p. 21.
- ↑ „«Мы делаем это для будущего». Что такое межславянский язык, зачем его придумали и кто на нём говорит“ ["We're doing this for the future." What is the Interslavic language, why was it invented and who speaks it?]. Мел (rusų). 2022-07-18. Suarchyvuotas originalas 2023-05-24. Nuoroda tikrinta 2023-12-19.
- ↑ https://iso639-3.sil.org/code/isv
- ↑ Constructed Slavic languages
- ↑ Tilman Berger, "Vom Erfinden Slavischer Sprachen" Archyvuota kopija 2013-10-31 iš Wayback Machine projekto., in: M. Okuka & U. Schweier, eds., Germano-Slavistische Beiträge. Festschrift für P. Rehder zum 65. Geburtstag (München, 2004, ISBN 3-87690-874-4), p. 25. (vok.)
- ↑ Tilman Berger, Panslavismus und Internet Archyvuota kopija 2013-10-31 iš Wayback Machine projekto., 2009, p. 37. (vok.)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali kalbos svetainė
- Žodynas Archyvuota kopija 2019-10-24 iš Wayback Machine projekto.
- Tarpslaviškosios internetinis laikraštis Archyvuota kopija 2019-12-09 iš Wayback Machine projekto.
|