Sibiro kazokų kariuomenė
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sibiro kazokų kariuomenė (rus. Сибирское казачье войско) – 1760 m. įkurta kazokų kariuomenė.
Apėmė Vakarų Sibirą ir Kazachstaną, centras buvo Omske. Buvo skirta ginti Sibiro pasienio įtvirtinimų liniją. Jos daliniai dalyvavo ne vienuose kariniuose veiksmuose – ekspedicijose į Vidurinę Aziją, Rusijos-Japonijos kare, Pirmajame pasauliniame kare.
XIX a. 3-iame dešimtmetyje kazokams skyrė daug žemių, ir jie virto ypatingu kariniu luomu.
1808 m. Sibiro kazokų kariuomenė turėjo 10 kavalerijos pulkų ir 2 artilerijos kuopas (iš viso apie 6000 kazokų), kurie gynė 124 pasienio įtvirtinimus. 1861 m. – 12 kavalerijos pulkų, 3 pėstininkų pusbatalionius ir raitąją artilerijos brigadą.
1867 m. iš Sibiro kazokų kariuomenės buvo atskirta Semirečjės kazokų kariuomenė.
1916 m. ši kazokų kariuomenė turėjo ~172 tūkst. žmonių. Kariuomenei vadovavo skirtinis kariuomenės atamanas, kuris kartu buvo Stepių generalgubernatorius ir Omsko karinės apygardos kariuomenės vadas.
XX a. pradžioje taikos metu ji turėjo 3 raitelių pulkus ir gvardijos pusšimtinę (virš 3 tūkst. karių). 1916 m. (karo metu) – 9 šešių šimtinių pulkus ir 9,5 atskirųjų šimtinių.
Po Spalio revoliucijos 1918 m. Sibiro kazokų kariuomenė suskilo, dalis kovojo už bolševikus, dalis – už Kolčiaką. 1920 m. Sibiro kazokų kariuomenė buvo panaikinta.
Subyrėjus TSRS Rusijoje Sibiro kazokų kariuomenė atsikūrė kaip visuomeninė organizacija.