Salantai
| Salantai | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Lietuva
|
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
|
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
|
| Gyventojų | 1 814 |
| Plotas | 3,3 km² |
| Tankumas | 550 žm./km² |
| Pašto kodas | LT-97035 |
 Vikiteka |
Salantai |
Salantai – miestas Kretingos rajone, abipus Salanto upės (Minijos intako), 31 km į šiaurės rytus nuo Kretingos. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra Imbarės seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1911 m.), veikia trys mokyklos: Salantų gimnazija, Salantų specialioji mokykla, Salantų meno mokykla (su muzikos ir dailės skyriais). Taip pat yra paštas (LT-97035), vaikų darželis, policijos nuovada, ligoninė, kultūros centras, poliklinika, Salantų regioninio parko direkcija, dvi vaistinės, dvi degalinės, daugiau kaip 10 parduotuvių, duonos kepykla, keletas smulkių individualių įmonių.
Gamtos paminklas – 4,8 m apimties Salantų kaštonas. Archeologijos paminklas – Salantų akmuo (su „laumės pėda“). Yra miesto parkas. Miesto gamtininkas M. Ivanauskas savo privačiame sklype laiko egzotinius paukščius ir žvėris. Du kraštotyros muziejai: mokykloje ir privačiame A. Gaponavičiaus name.
Istorija
Salantai žinomi nuo XVI amžiaus. Pirmą kartą minimi 1556 m. kaip Skilandžių dvaras. 1630 m. prie dvaro pastatyta bažnyčia. Apie 1638-1640 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais. 1668 m. Salantai pavadinami miestu. Miestelyje iškilo didikų Vainų, Gorskių, Oginskių dvarai. 1746 m. Augustas III leido čia rengti keturis prekymečius. 1831 m. vasarį Salantų apylinkėse sukilo prieš carą valstiečiai, vieni pirmųjų sukilėlių Žemaitijoje.
XIX a. antrojoje pusėje Salantuose pastatytas vandens malūnas, veikė pašto stotis, apie 80 parduotuvių, keletas smulkių dirbtuvėlių. 1906–1911 m. pagal švedų architekto Karlo Eduardo Štrandmano projektą buvo pastatyta neogotikinio stiliaus Salantų bažnyčia. Bokštų aukštis siekia apie 70 metrų.
XIX a. – XX a. pirmojoje pusėje Salantai buvo valsčiaus centras, 1950–1959 m. rajono centras, nuo 1959 m. – rajoninio pavaldumo miestas. 1950 m. suteiktos miesto teisės. Po Antrojo pasaulinio karo Salantai gyventojų skaičiumi nedaug teatsiliko nuo dabartinių rajono centrų, tokių kaip Skuodas ir Plungė, tačiau Salantuose nebuvo vystoma pramonė, todėl miestelis beveik nesiplėtė.
1993 m. ties buvusiu vandens malūnu Salantuose pastatyta užtvanka. Užtvankos vandens plotas apie 5 ha.
1996 m. Salantai atšventė 440-ąsias įkūrimo metines ir šventės proga liepos 2 d. buvo patvirtinti miesto vėliava ir herbas, o prie seniūnijos atidengta skulptūra (autorius L. Ruginis).
Pavadinimo kilmė
Kai aplink Salantų teritoriją tekėjo upė, du kareiviai plaukė valtimi ir vienas žemaitiškai sušuko "Sala onta" (Aukštaitiškai tai reikštų "sala antai" arba "ten yra sala"). Šitaip atsirado žemaitiškas Salantų pavadinimas "Salontã", o vėliau jis buvo suliteratūrintas ir pavadintas dabartiniu pavadinimu Salantai.
Gyventojai
 | |||||||
| 1833 m. | 1897 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 294 | 2 449 | 1 835 | 2 086 | 2 431 | 1 942 | ||
| |||||||
Sportas
- FK Salantas Salantai (futbolas)
Seniūnija
Miestas turi atskiros seniūnijos statusą savivaldybėje.
| |||||
Nuorodos
| ||||||||||||||
