Pereiti prie turinio

Sąmoningas sapnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sąmoningas sapnas (angl. lucid dream) – sapno tipas, kai sapnuojantysis suvokia, kad sapnuoja. Ši sąvoka pirmą kartą buvo pavartota olandų psichiatro ir rašytojo Frederik (Willem) van Eeden (1860–1932).[1] Sąmoningame sapne sapnuotojas gali aktyviai dalyvauti sapno įvykiuose bei manipuliuoti sapno siužetu ir įspūdžiais.[2] Sąmoningi sapnai gali atrodyti tikri ir aiškūs.[3]

Sąmoningas sapnas gali įvykti dviem būdais:

  • Sapno inicijuotas sąmoningas sapnas (angl. dream-initiated lucid dream) arba DILD prasideda kaip normalus sapnas, kuriame sapnuotojas galiausiai supranta, kad sapnuoja.
  • Pabudimo inicijuotas sąmoningas sapnas (angl. wake-initiated lucid dream) arba WILD nutinka, kai sapnuotojas pereina iš normalios, prabudimo būsenos į sapno būseną, neprarasdamas sąmoningumo.

Sąmoningas sapnavimas buvo moksliškai ištyrinėtas ir jo egzistavimas yra patvirtintas ir pripažintas visame pasaulyje.[4][5]

Mokslinis tyrinėjimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji knyga, kurioje įvertinta potenciali sąmoningų sapnų reikšmė mokslo srityje buvo Celia Green 1968 m. Sąmoningi Sapnai (angl. Lucid Dreams) .[6] C. Green analizavo šių sapnų pagrindines charakteristikas, peržiūrėdama ankstesnę literatūrą šia tema ir įtraukdama naujus duomenis iš savo tyrinėjimų. Ji nusprendė, kad šių sapnų išgyvenimai skiriasi nuo paprastų sapnų, ir spėjo, jog šie sapnai susiję su REM miegu (angl. Rapid eye movement sleep). C. Green taip pat buvo pirmoji, kuri susiejo sąmoningus sapnus su netikro prabudimo reiškiniu.

Filosofas Norman Malcolm 1959 m. veikale Sapnavimas (angl. Dreaming)[7] teigė, kad yra neįmanoma atlikti tikslių sapnų stebėjimų naudojantis mokslinėmis priemonėmis. Tačiau įrodžius, kad akių judėjimas sapne įtakoja sapnuotojo fizinių akių judėjimą, buvo nuspręsta, kad akių judesiai gali būti iš anksto susitarti ir atlikti sapnavimo metu. Tokiu būdu būtų galima surišti tikrąjį ir sapnavimo pasaulius, bei įrodyti sąmoningų sapnų egzistavimą. Pirmasis šio tipo įrodymas buvo pateiktas XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje britų parapsichologo Keith Hearne. Savanoris, vardu Alan Worsley pasitelkė akių judesius, kad galėtų patvirtinti sąmoningumą sapne. Šie judesiai buvo užfiksuoti polisomnografo prietaiso.

K. Hearne rezultatai nebuvo plačiai paskleisti, tačiau po kelerių metų Statfordo universitete, pirmąjį straipsnį šia tema publikavo Stephen LaBerge kuris, dirbdamas nepriklausomai, sukūrė panašią techniką, siekdamas daktaro laipsnio.[8] 9-ame dešimtmetyje buvo pateikta dar daugiau mokslinių įrodymų, kad sąmoningas sapnavimas egzistuoja. Eksperimentuose dalyvavo sapnuotojai, kurie sugebėjo pademonstruoti tyrėjams, jog sapnų metu yra sąmoningi, naudojant akių judesių metodą.[9] Taip pat, buvo išrasti įvairūs metodai, kurie padidino tikimybę patirti sąmoningus sapnus.[10] Sąmoningų sapnų tyrinėjimai vis dar vykdomi įvairiuose universitetuose ir kituose centruose, įskaitant ir LaBerge Sąmoningumo Institutą (angl. The Lucidity Institute).

Sąmoningas sapnavimas įvairiose kultūrose

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Michael Willmann (1630–1706), „Jokūbo sapnas

Nors sąmoningas sapnavimas viešumos dėmesio susilaukė tik prieš kelis dešimtmečius, sąmoningas sapnavimas nėra modernus atradimas. Šv. Augustino 415 m. parašytas laiškas kalba apie sąmoningą sapnavimą.[11] VIII a. Tibeto Budistai ir Bonpo praktikavo tam tikrą sapnų jogą, kuri leido jiems išlaikyti visišką sąmoningumą sapno būsenoje.[12] Ši sistema yra plačiai išdėstyta ir paaiškinta knygoje Sapnų joga ir natūralios šviesos praktika (angl. Yoga and the Practice of Natural Light).[13] Ši knyga aprašo skirtumus tarp Dzogchen Budrumo meditacijos ir Sapnų jogos. Budrumo meditacija yra susijusi su Dzogchen Natūralios šviesos praktika. Ši technika orientuojasi ne tik į sąmoningą sapnavimą, skirtingai nuo Sapnų jogos, kuri taikoma tik sąmoningam sapnavimui.

Vienas iš anksčiausių sąmoningų sapnuotojų buvo filosofas ir gydytojas Thomas Browne (1605–1682). T. Browne buvo apstulbintas sapnų pasaulio ir aprašė savo gebėjimą sąmoningai sapnuoti: „…viename sapne aš galiu sukurti visą komediją, regėti siužetą, krėsti pokštus ir juoktis iki prabudimo“.[14] Panašiai, Samuel Pepys savo dienoraščio įraše 1665 Rugpjūčio 15 d. pasakoja apie savo sapną: „Aš savo glėbyje laikiau Ledi Castlemayne, kuri leido man su ja daryti, ką tik noriu, tačiau supratau, kad miegu, ir tai yra tik sapnas“. Marquis d’Hervey de Saint-Denys teigė, kad kiekvienas gali išmokti sąmoningai sapnuoti. 1867 m. jis išleido knygą Les Rêves et les moyens de les diriger; observations pratiques („Sapnai ir kaip jiems vadovauti; Praktiniai pastebėjimai“) kurioje jis dokumentavo savo sapnų tyrimus, vykdytus daugiau nei dvidešimt metų.

Sąvoka sąmoningas sapnavimas (angl. Lucid Dreaming) buvo paminėta olandų autoriaus ir psichiatro Frederik van Eeden 1913 m. straipsnyje „Sapnų Tyrinėjimas“ (angl. A Study of Dreams).[15] Šis darbas buvo sudarytas iš pasakojimų ir nedomino mokslininkų. Kai kurie teigia, kad ši sąvoka nėra tikslinga, nes ji reiškia tiesiog „gryną arba aiškų“ (angl. lucid - grynas, aiškus) sapnavimą.[16] Alternatyva būtų pakeisti terminą „Lucid Dreaming“ į „Conscious Dreaming“ (angl. Conscious - sąmoningas), sąmoningi sapnai nebūtinai turi būti aiškūs. Tačiau, sąvoka lucid, panaudota van Eeden, greičiausiai reiškė „būti įžvalgiam“.

XIX a. 6-ame dešimtmetyje Senojaus medžiotojai-rinkėjai, gyvenantys Malaizijoje plačiai taikė sąmoningą sapnavimą, kad užtikrintų psichinę sveikatą, nors vėlesni tyrimai atmetė šiuos tvirtinimus.[17]

Sąmoningų sapnų pasiekimo technikos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelis žmonių teigia, kad yra patyrę sąmoningus sapnus, ypač vaikystėje.[18] Remiantis Armstrong-Hickey, vaikai sąmoningus sapnus patiria daug dažniau nei suaugusieji, todėl šis gebėjimas gali susilpnėti senstant. Tačiau sąmoningas sapnavimas yra išmokstamas sugebėjimas, nors reguliariai turėti tokio tipo sapnus yra sudėtinga.[19] Bėgant laikui buvo sukurta ir ištobulinta daug įvairių metodų, kurie leidžia tyčia pasiekti sąmoningus sapnus. Toliau pateikiami dažniausiai naudojami metodai, norint patirti sąmoningą sapną:

Sapnų atmintis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sapnų atmintis – tai gebėjimas prisiminti sapnus. Gera sapnų atmintis dažnai apibūdinama kaip pirmas žingsnis į sąmoningus sapnus. Geresnė atmintis padidina budrumą sapnuose. Jei sapnų atmintis yra bloga, padidėja tikimybė visiškai užmiršti susapnuotą sąmoningą sapną. Kad pagerėtų sapnų atmintis, kai kurie žmonės naudojasi sapnų dienoraščiu, kuriame užrašo savo sapnus. Kai kurie užrašo savo sapnus ką tik prabudę, kiti pasižymi svarbiausius sapno punktus, kad vėliau galėtų jį atsiminti.[20] Svarbu sapnus į dienoraštį užrašyti kuo įmanoma greičiau, nes yra nemaža tikimybė užmiršti savo sapnus.[21] Geriausiai sapnai atsimenami, kai ką tik prabudęs sapnuotojas neatmerkia akių. Taip pat atmintis pagerinama, jei sapnai užrašomi esamuoju laiku.[20] Norint geriau prisiminti sapnus, patartina prabudus nejudėti.[21] Savitaiga taip pat gali padėti prisiminti sapnus,[22] pavyzdžiui, kartojant frazę (mintyse arba garsiai) „Aš prisiminsiu savo sapnus“ prieš užmiegant. Stephen LaBerge rekomenduoja prisiminti bent po vieną sapną kiekvieną naktį prieš praktikuojant sąmoningų sapnų technikas. Tačiau, sąmoningi sapnuotojai, kurių sapnų atmintis yra prasta, gali ją sustiprinti prabudindami save dar nepasibaigus sąmoningam sapnui. Tokiu būdu, jų potyriai sapne bus švieži ir lengvai prisimenami.

Pabudimo inicijuoti sąmoningi sapnai (WILD)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pabudimo inicijuoti sąmoningi sapnai (angl. Wake-initiated lucid dreams) įvyksta, kai „miegantysis įeina į REM miego fazę, neprarasdamas budrumo, tiesiai iš nemiego būsenos“.[23][24] Yra sukurta daug technikų, kurių tikslas – sėkmingai sukelti sąmoningą sapną per WILD metodą. Dauguma šių technikų naudoja įvairius metodus, kurie pakankamai atpalaiduoja kūną bei mąstymą, kad žmogus užmigtų, tačiau neprarandant sąmonės. Yra tam tikri laiko tarpsniai, kuomet ši technika įgyja didžiausią pasisekimo tikimybę. Naudoti šią techniką einant miegoti vakare yra nepatartina dėl to, kad pirmasis sapnų ciklas prasideda tik po 90 minučių po užmigimo, ir išbūti sąmoningam visą šį laiką yra beveik neįmanoma. Todėl rekomenduojama praktikuoti WILD metodą, kai po užmigimo iš karto pradedama sapnuoti. Geriausia tai daryti po 4,5 – 6 val. miego arba miegant pietų miegą. Tai garantuoja, kad užmigus iš karto patenkama į REM miegą, kurio metu žmogus sapnuoja. Kadangi WILD metodo metu reikia sąmoningai užmigti, tai yra vienas iš sudėtingiausių metodų, todėl pradedantiesiems sąmoningiems sapnuotojams jis nėra rekomenduojamas.

Mnemoninis sąmoningų sapnų iniciavimas (MILD)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mnemoninis sąmoningų sapnų iniciavimas (angl. Mnemonic Induction of Lucid Dreams) yra viena iš technikų, kurios padeda sukelti sąmoningus sapnus. Ši technika buvo sukurta Stephen LaBerge Sąmoningumo Institute (angl. The Lucidity Institute). Ši technika leidžia sapnuotojui prisiminti, jog jis dabar miega ir sapnuoja. Tai pasiekiama naudojantis savitaiga. Prieš užmiegant, žmogus turi sau kartoti (mintyse arba garsiai) šią, arba panašią frazę – „Kai kitą kartą aš sapnuosiu, aš prisiminsiu, jog sapnuoju“. Tai turi būti netušti žodžiai, į juos turi būti įdedamas žmogaus troškimas ir ryžtas. Taip pat rekomenduojama akyse įsivaizduoti sapną, kuriame sapnuotojas staiga supranta, kad sapnuoja, atlieka realybės patikras ir pan. Kai ši mintis pakankamai ilgai kartojama, kad įsikaltų galvoje, galima užmigti. Tuomet, sapnavimo metu, žmogaus tikimybė susapnuoti sąmoningą sapną žymiai padidėja, ypač, jei ši technika taikoma prabudus po 4,5 – 6 valandų. Tuomet užmigus įeinama tiesiai į REM miegą ir savo ketinimus yra daug lengviau prisiminti. Kadangi išmokti šią techniką lengva, ji yra ideali pradedantiesiems, kurie anksčiau nėra bandę jokių kitų technikų ir neturi daug patirties sąmoningo sapnavimo srityje.

Realybės patikra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Realybės patikra (angl. Reality checking (Reality testing)) yra dažnas metodas, naudojamas sapnuotojų, siekiant patikrinti, ar jie sapnuoja. Realybės patikros metu vykdomas tam tikras veiksmas, kurio rezultatas priklauso nuo to, ar žmogus sapnuoja, ar yra prabudęs. Dažnai praktikuojant realybės patikras realiame gyvenime, didėja tikimybė, kad jos bus praktikuojamos ir sapnuose, tokiu būdu leidžiant sapnuotojui suprasti, jog jis sapnuoja.[25] Patartina realybės patikrinimus vykdyti tose situacijose, kurios dažnai pasitaiko sapnuose, pavyzdžiui, atsikėlus, iš ryto einant praustis, būnant darbe ar mokykloje ir t. t. Sapnuose dažnai pasireiškia žmogaus įpročiai, todėl, jei realybės patikra tampa įpročiu realiame gyvenime, šios patikros bus vykdomos ir sapnuose, žymiai padidinant tikimybę sąmoningai sapnuoti. Svarbu realybės patikrinimus vykdyti ne atmestinai, o laukiant norimo rezultato. Štai keletas realybės patikrų pavyzdžių:

  • Pasižiūrėti į tekstą arba skaitmeninį laikrodį (prisimenant žodžius arba laiką), nusisukti, ir vėl atsisukti atgal. Tekstas arba laikas tikriausiai bus pasikeitęs arba rodys keistus simbolius (analoginiai laikrodžiai paprastai nesikeičia sapnuose, kol tekstas arba skaitmeninių laikrodžių rodomas laikas paprastai keičiasi).[26]
  • Nuspausti šviesos įjungimo mygtuką. Dažniausiai tokie mygtukai sapne neveikia, ir šviesumas nepakinta.[27]
  • Žiūrėti į veidrodį. Sapnuose veidrodžio atspindžiai dažnai yra išblukę, iškreipti, neteisingi arba bauginantys.[27]
  • Pasižiūrėti į žemę po savimi arba į savo rankas. Sapnuose vaizdas ryškiai skirsis nuo realaus gyvenimo, ir to dažniausiai užtenka, kad sapnuotojas taptų sąmoningu.[28]
  • Užsikimšti nosį ir pabandyti įkvėpti. Atliekant šį veiksmą sapne, žmogus galės įkvėpti ir, tai pastebėjęs, tapti sąmoningu.
  • Šoktelėti į viršų. Sapnuose gravitacija yra silpnesnė nei tikrame gyvenime, todėl sapnuojant pašoksite daug aukščiau, nei prabudus.

Sapnų prailginimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viena iš problemų, kurias patiria pradedantieji sąmoningi sapnuotojai – prabudimas prieš savo valią. Toks prabudimas gali sapnuotoją suerzinti, ypač jei norint pasiekti sąmoningą sapną buvo įdėta daug pastangų. Pirmieji ženklai, jog sapnas baigiasi – blunkantis vaizdas bei nusilpusi klausa. Stephen LaBerge pasiūlė du būdus, siekiant prailginti sąmoningą sapną. Pirmasis būdas – suktis aplinkui. Jis teigė, jog sukimasis įjungia smegenų dalis, atsakingas už REM miego aktyvumą, ir prailgina REM miegą. Antrasis būdas – vieną į kitą trinti savo rankas. Šis veiksmas sutelkia sapnuotojo mintis į rankas, ir neleidžia jam pajusti, jog guli lovoje. LaBerge patikrino savo hipotezę paprašydamas 34 savanorius suktis, trinti rankas, arba nieko nedaryti. Rezultatai parodė, kad 90% sapnų buvo prailginti rankų trynimu ir 96% prailginti sukimosi apie savo ašį. Tik 33% sąmoningų sapnų prailgėjo nieko neveikiant.[29] Yra pasiūlyta ir daugiau panašių būdų, kurie leidžia prailginti sapnus. Visi jie remiasi tuo, jog įjungiant savo pojūčius, sapnas prailgėja. Todėl norint išlikti sapne ilgiau, reikia atlikti veiksmus, kurie sustiprina pojūčius sapne ir neleidžia pajusti savęs gulinčio lovoje. Tačiau, prabudimas anksčiau ar vėliau yra neišvengiamas, nes net ir ilgiausi sapnai netrunka daugiau nei 30-40 minučių.

Kiti susiję reiškiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Greitas akių judėjimas (REM)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
REM miegas. EEG pažymėti raudoname stačiakampyje. Akių judesiai pažymėti raudona linija.

Kai žmogus sapnuoja, jo akys greitai juda aukštyn ir žemyn. Moksliniai tyrimai įrodė, kad šie akių judesiai atitinka sapnuotojo akių judesius sapne. Tai leidžia treniruotiems sąmoningiems sapnuotojams sapno metu susisiekti su išorėje esančiais mokslininkais. Dėl šio reiškinio miego fazė, kurioje sapnuojama, buvo pavadinta Greito akių judėjimo miegu.

Netikras prabudimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Netikro prabudimo metu, sapnuotojas sapnuoja, jog prabudo. Kambarys, kuriame sapnuotojas netikrai prabudo dažniausiai atrodo lygiai taip pat, kaip ir kambarys, kuriame jis užmigo. Jeigu sapnuotojas prieš tai buvo sąmoningas, jis dažnai mano, jog pabudo iš tikrųjų ir pradeda savo dienos rutiną, tokiu būdu prarandant sąmoningumą. Tačiau, šis reiškinys taip pat gali padaryti sapnuotoją sąmoningu, jeigu jis turi įprotį padaryti realybės patikrą kiekvieną kartą prabudus.

Miego paralyžius

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vykstant REM miegui, į raumenis siunčiami smegenų impulsai yra nuslopinami, įvyksta miego paralyžius. Ši kūno funkcija veikia kaip apsaugos mechanizmas, neleidžiantis kūnui fiziškai judėti jam sapnuojant. Tačiau, šis mechanizmas gali išlikti ir prabudus. Tai gali privesti iki būsenos, kurios metu miegantysis, prabudęs, jaučiasi suparalyžuotas. Šioje būsenoje gali įvykti hipnagoginės haliucinacijos, ypač garsinės. Miego paralyžius jaučiamas kaip sunkumas galūnėse, negalėjimas pajudinti raumenų, greitų arba pulsuojančių garsų girdėjimas, bei trumpos hipnagoginės arba emocinės haliucinacijos. Žmonėms, praktikuojantiems WILD techniką, miego paralyžius yra vienas iš reiškinių, kuriuos jiems teks patirti. Tačiau vykdant WILD techniką yra įmanoma šio reiškinio nepajusti, ypač jei į jį nekreipiamas dėmesys.

Sąmoningas sapnavimas šiuolaikiniame pasaulyje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarptautinė Sapnų Tyrinėjimo Asociacija

Sąmoningo sapnavimo populiarumas pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį žymiai išaugo. Pradėtos kurti įvairios tarptautinės organizacijos, internetiniai forumai bei renginiai, suburiantys bendraminčius iš viso pasaulio.

Verta paminėti kasmet vykstančią internetinę konferenciją – IASD (International Association of the Study of Dreams), (liet. Tarptautinė Sapnų Tyrinėjimo Asociaciją). Šioje konferencijoje dažnai iškyla sąmoningo sapnavimo temos. Joje gali dalyvauti visi norintys, sumokėję dalyvio mokestį. Jei atstovaujate kurią nors internetinę sąmoningo sapnavimo bendruomenę, galima patekti ir nemokamai.

Taip pat diskutuojama ir dėl tarptautinės sąmoningo sapnavimo dienos. Kol kas oficialios dienos nėra, tačiau neseniai pasiūlyta – rugpjūčio 21 d. yra pripažinta kai kurių internetinių bendruomenių.[30] Šios dienos metu sąmoningi sapnuotojai skatinami supažindinti kitus su šiuo reiškiniu bei plėsti pasaulio akiratį sąmoningo sapnavimo srityje.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Frederik van Eeden (1913). „A study of Dreams“. Proceedings of the Society for Psychical Research. 26. Suarchyvuotas originalas 2019-10-08. Nuoroda tikrinta 2008-11-17.
  2. Kahan, T., & LaBerge, S. (1994). Lucid dreaming as metacognition: Implications for cognitive science. Consciousness and Cognition 3, 246–264.
  3. Lucid Dreaming FAQ Archyvuota kopija 2019-09-10 iš Wayback Machine projekto. LaBerge, S. & Levitan, L. (2004). Version 2.3
  4. Watanabe Tsuneo (March 2003). „Lucid Dreaming: Its Experimental Proof and Psychological Conditions“. Journal of International Society of Life Information Science. Japan. 21 (1): 159–162. „The occurrence of lucid dreaming (dreaming while being conscious that one is dreaming) has been verified for four selected subjects who signaled that they knew they were dreaming. The signals consisted of particular dream actions having observable concomitants and were performed in accordance with a pre-sleep agreement.“
  5. LaBerge, Stephen (1990). Bootzen, R.R., Kihlstrom, J.F. & Schacter, D.L., (Eds.) (red.). Sleep and Cognition. Washington, D.C.: American Psychological Association. pp. 109–126. Suarchyvuotas originalas 2019-08-08. Nuoroda tikrinta 2011-07-22.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: editors list (link)
  6. Green, C., Lucid Dreams, London: Hamish Hamilton.
  7. Malcolm, N., Dreaming, Routledge & Kegan Paul, 1959.
  8. Laberge, S. (1980). Lucid dreaming: An exploratory study of consciousness during sleep. (PhD thesis, Stanford University, 1980), (University Microfilms No. 80-24, 691)
  9. LaBerge, Stephen (1990). in Bootzen, R.R., Kihlstrom, J.F. & Schacter, D.L., (Eds.): Lucid Dreaming: Psychophysiological Studies of Consciousness during REM Sleep Sleep and Cognition. Washington, D.C.: American Psychological Association, pp. 109–126.
  10. LaBerge, Stephen; Levitan, Lynne (1995). „Validity Established of DreamLight Cues for Eliciting Lucid Dreaming“. Dreaming 5 (3). International Association for the Study of Dreams.
  11. „Letter from St. Augustine of Hippo“. Newadvent.org. Nuoroda tikrinta 2009-06-20.
  12. (March 2005). The Best Sleep Posture for Lucid Dreaming: A Revised Experiment Testing a Method of Tibetan Dream Yoga Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.. The Lucidity Institute.
  13. Dream Yoga and the Practice of Natural Light, 2nd edition, Snowlion Publications; authored by Chogyal Namkhai Norbu, an eminent Tibetan Lama, and his student Michael Katz, a Psychologist and lucid dream trainer.
  14. Religio Medici, part 2:11. Text available at Uchicago.edu
  15. Frederik van Eeden (1913). „A study of Dreams“. Proceedings of the Society for Psychical Research. 26. Suarchyvuotas originalas 2019-10-08. Nuoroda tikrinta 2008-11-17.
  16. Blackmore, Susan (1991). „Lucid Dreaming: Awake in Your Sleep?“. Skeptical Inquirer. 15: 362–370. Scholar search
  17. G. William Domhoff (2003). Senoi Dream Theory: Myth, Scientific Method, and the Dreamwork Movement. Nuoroda tikrinta July 10, 2006.
  18. Armstrong-Hickey D. (1998). A Validation of Lucid Dreaming in School Age Children, Lucidity Letter, 7(2), 35-38
  19. LaBerge, Stephen, (1980). Lucid dreaming as a learnable skill: A case study. Perceptual and Motor Skills, 51, 1039–1042.
  20. 20,0 20,1 Webb, Craig (1995). „Dream Recall Techniques: Remember more Dreams“. The DREAMS Foundation.
  21. 21,0 21,1 Stephen LaBerge (1989). „How to Remember Your Dreams“. Nightlight. The Lucidity Institute. 1 (1). Suarchyvuotas originalas 2011-07-14. Nuoroda tikrinta 2011-07-23.
  22. "The frequency of overall dream recall as well as lucidity can be greatly increased by auto-suggestion techniques… " in Edward F. Pace-Schott; Mark Solms; Mark Blagrove; Stevan Harnad (2003). Sleep and Dreaming. Scientific Advances and Reconsiderations. Cambridge University Press. p. 10. ; "Autosuggestion is the royal road to dream recall. " in Frenkel, Richard E. (1971 m. birželio mėn.). „Remembering dreams through autosuggestion: Relationship of menstruation and ovulation to the autosuggestion dream recall cycle“. Behavioral Neuropsychiatry. 3(3-4): 2–11.
  23. Stephen LaBerge; Lynne Levitan (1995). „Validity Established of Dreamlight Cues for Eliciting Lucid Dreaming“. Dreaming. The Lucidity Institute. 5 (3): 159–168. Suarchyvuotas originalas 2011-07-23. Nuoroda tikrinta 2011-07-23.
  24. LaBerge, Stephen, Lucid Dreaming, Barrett, Deirdre and Namara, Patrick, The New Science of Dreaming Volume 2, Praeger Publishers, 2007, ISBN 978-0-275-99046-6
  25. The classical test —"Pinch me, I think I’m dreaming! "— is not reliable as a reality test: pinching one’s self in a dream may produce pain but is unlikely to induce lucidity (Stephen LaBerge (1991). Exploring the World of Lucid Dreaming. New York: Ballantine Books. Chapter Tips on state testing, p. 43).
  26. Reality testing Archyvuota kopija 2019-09-10 iš Wayback Machine projekto., Lucid Dreaming FAQ at The Lucidity Institute. (October 2006)
  27. 27,0 27,1 Lynne Levitan, Stephen LaBerge (Summer 1993). „The Light and Mirror Experiment“. Nightlight. The Lucidity Institute. 5 (10). Suarchyvuotas originalas 2011-07-14. Nuoroda tikrinta 2011-07-23.
  28. H. von Moers-Messmer, "Traume mit der gleichzeitigen Erkenntnis des Traumzustandes, " Archiv Fuer Psychologie 102 (1938): 291–318.
  29. Stephen LaBerge (1995). „Prolonging Lucid Dreams“. NightLight. The Lucidity Institute. 7 (3–4).
  30. International_observance, Rugpjūčio 21 d. - Tarptautinė sąmoningo sapnavimo diena.
  • Lucid.lt – lietuviškas tinklalapis ir internetinis forumas apie sąmoningus sapnus
  • Wikibooks – Lucid Dreaming – knyga apie sąmoningus sapnus (angliškai)
  • Lucidity.com – tinklalapis apie sąmoningus sapnus (angliškai)
  • LD4all.com – internetinis forumas, kuriame galima rasti pagalbos sąmoningų sapnų tema (angliškai)
  • LD4all.com Guide – forumo gidas apie sąmoningus sapnus (angliškai)