Refleksinio mato uždavinys
Refleksinio mato uždavinys – tai atvirkščiojo mato uždavinio atmaina, kurioje, esant progai, tiek baltieji, tiek juodieji yra įpareigoti skelbti matą vienu ėjimu varžovo karaliui.[1]
Bilten 1961
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
r#4. Refleksinis matas 4 ėjimais
1.g8R! e4 2.b8Ž e3 3.c8B e2 4.Bc2 e1V# |
Refleksiniuose uždaviniuose baltieji, siekdami mato savajam karaliui, turi neleisti, kad susidarytų padėtis, kurioje reiktų skelbti matą juodųjų karaliui. Juodieji, savo ruožtu, stengiasi sukurti tokią padėtį, kur baltieji privalėtų matuoti juodųjų karalių. Todėl refleksiniams uždaviniams yra būdingi klaidinantieji variantai.
Uždaviniai, kuriuose baltieji neįpareigoti vienu ėjimu skelbti matą juodiesiems, o juodieji privalo – vadinami pusiau refleksiniais uždaviniais.
Be to, dar kuriami ir refleksinio pato ir šacho uždaviniai.[2]
Refleksinio mato uždaviniai sudarinėjami ne tik su tradicinėmis, bet ir pasakiškomis figūromis. Geriausi įtraukiami į FIDE albumus.
Užduoties sutrumpintas žymėjimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sutrumpinta refleksinio uždavinio užduotis užrašomaː r#3, kas reiškia: „refleksinis matas trimis ėjimais“, o pusiau refleksinio uždavinio trumpinys užrašomas ½r#3.
Refleksinio mato uždavinių istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]St. James Budget 1893.12.15
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
r#2. Pirmas refleksinio mato uždavinys
1.Kf3! Že1+ 2.Kf2 Žd3# 1….Žxe3+ 2.Kf4 Vxh6# 1….d5 2.Ža3 Bxf1# 1….Bxb1 2.e4 Bxf1# 1….Bxa2 2.Žf4 Ž:e1# |
Deutsche Schachblatter 1911
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
½r#3. Pusiau refleksinis matas trim ėjimais 1.Vd5 Bxd8 2.Vf7+ Kxf7 3.Kf5 Bd5# 1.Vd5 Bxf8 2.Vd7+ K:d7 3.Kd5 Bf5# |
Pirmas refleksinio mato uždavinį paskelbė britų šachmatų kompozitorius B.G. Lousas 1893 m. Londono vakarinio laikraščio „St James’s Gazette“ savaitiniame priede „St. James Budget“.
Refleksinio mato uždavinio idėjos išradėjais yra laikomi Viljamas Gieris (William Geary) ir B. Lousas (Benjamin Glover Laws).
Idėja iškilo apie 1882 m., kai B. Lousas kartu su Viljamu Gieriu, spręsdami atvirkščio mato uždavinį, buvo nustebę, kad viename iš variantų, juodieji neduoda baltųjų karaliui vienu ėjimu mato.
Taip kilo mintis, kad atvirkščio mato uždaviniuose reiktų įvesti taisyklę, kuri įpareigotų tiek baltuosius, tiek juoduosius, jei gali, vienu ėjimu matuoti varžovo karalių. Šią idėją, kurią Viljamas Gieris pavadino refleksiniu matu, už kelių dienų B.G. Lousas paskelbė „Brighton Guardian“ laikraštyje.
Deja, naujovė, tarp to meto šachmatų kompozitorių ir uždavinių sprendėjų, palaikymo nesusilaukė ir prigijo ne iškart.
Pradžioje ji buvo priskiriama tik prie atvirkščio šachmatų uždavinio temų.
1907 m. nauja taisyklė buvo peržiūrėta „Chess Amateur“ žurnale ir pripažinta.[3]
Refleksiniai uždaviniai Europos žemyne išpopuliarėjo po to, kai jais susidomėjo britų šachmatų kompozitorius T.R. Dosonas.[4]
Refleksinių uždavinių kompozitoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Refleksinių uždavinių kūrime nuo 1893 m. iki 2017 m. kovo mėn. dalyvavo apie 400 šachmatų kompozitorių, kurie sudarė 2226 uždavinius.[5]
Produktyviausi refleksinių uždavinių šachmatų kompozitoriai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 277 – ISBN 5-85270-005-3
- ↑ Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002.— P. 85-88.
- ↑ „Jei galite matuokite mane“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2017-03-06. Nuoroda tikrinta 2017 m. kovo 3 d..
- ↑ „B. G. Louso (B. G. Laws) paskaita“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2017-03-06. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 19 d..
- ↑ „Schwalbe PDB“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. liepos 16 d..