Lokių salos
70°40′ š. pl. 162°43′ r. ilg. / 70.667°š. pl. 162.717°r. ilg.
Lokių salos arba Medvežjės salos (rus. Медвежьи острова, jak. Эһэлээх арыылар) – šešių salų grupė Rytų Sibiro jūroje, į šiaurę nuo Kolymos upės žiočių. Priklauso Rusijai, Jakutijai (Žemutinės Kolymos ulusas). Bendras plotas – 60 km². Sudaro šios salos: Krestovskis, Leontjevo sala, Četyriochstolbovojus, Puškariovo sala, Lysovo sala, Andrejevo sala.
Salos sudarytos iš granito, molingų skalūnų, skardingais krantais. Aukštis iki 273 m (Krestovskio s.). Būdinga akmenuotoji arktinė tundra (auga samanos, šiurės, nedidelės žolės)[1]. Gyvena šiauriniai elniai, gausu pelių, užklysta lokiai, vilkai, lapės.
1710 m. Lokių salas atrado Jakovas Permiakovas, plaukęs iš Lenos į Kolymą. 1740 m. Krestovskio salą pasiekė Dmitrijus Laptevas. Vėliau salos buvo tyrinėtos keliaujant šunų kinkiniais.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 277