Liuteinas
| Liuteinas | |
 | |
| Bendri duomenys | |
|---|---|
| Cheminė formulė | C40H56O2 |
| Molekulinė masė | 568.871 g/mol |
| Vitamino savybės | |
| Tirpsta | tirpsta riebaluose; vandenyje netirpsta |
| RDA (suaugusiam vyrui) | 6 mg/dieną |
| RDA (suaugusiai moteriai) | 6 mg/dieną |
| Trūkumo simptomai | |
| Pertekliaus simptomai | |
| |
| Pagrindiniai šaltiniai | |
Liuteinas – vienas iš natūralių karotenoidų, kurių gamtoje yra apie 600.[1] Jis yra aptinkamas žaliose lapinėse daržovėse – špinatuose, kopūstuose ir kt. Liuteiną organizmas naudoja kaip antioksidantą bei mėlyną šviesą absorbuojantį pigmentą.
Liuteinas yra lipofilinė molekulė ir todėl netirpsta vandenyje. Dėl ypatingos molekulinės struktūros liuteinas pasižymi šviesą sugeriančiomis savybėmis. Jį sudaranti grandinė yra jautri šviesos arba karščio sukeltam oksidaciniam degradavimui bei yra chemiškai nestabili rūgštyje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daug liuteino turi žalios lapinės daržovės, kiaušinio trynys, tamsios spalvos vaisiai.
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šis ksantofilas, kaip ir į jį panašus zeksantinas, iš pradžių buvo naudojamas kaip natūralus dažiklis dėl jo raudonai – oranžinės spalvos. Liuteinas sugeria mėlyną šviesą ir todėl atrodo geltonas kai jo koncentracija maža, ir raudonai – oranžinis, kai jo koncentracija didelė.
Liuteinas anksčiau buvo naudojamas ruošiant lesalą viščiukams, kad broilerių oda būtų geltonesnė. Taip buvo daroma todėl, kad vartotojų apklausos parodė, kad jiems geltona vištienos odos spalva atrodė patrauklesnė nei balta.
Liuteinas nėra naudojamas kaip dažiklis kituose maisto produktuose, kadangi jo stabilumas yra nedidelis.
Funkcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tyrimai parodė, kad liuteinas koncentruojasi tam tikroje makulos dalyje, atsakingoje už centrinį regėjimą. Hipotezė teigia, kad tokia natūrali liuteino koncentracija šioje vietoje yra todėl, kad liuteinas saugo nuo oksidacinio streso ir stiprios šviesos. Tyrimai rodo, kad yra tiesioginis ryšys tarp suvartojamo liuteino kiekio ir akies pigmentacijos. Be to, kai kurios studijos pademonstravo, kad makulos pigmentacijos padidėjimas sumažina su amžiumi susijusios makulos degeneracijos galimybę.
Poreikis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1996 metų liuteinas imtas pardavinėti ir kaip maisto papildas. Kol kas nėra nustatyta rekomenduojama liuteino dienos norma, tačiau teigiamas jo poveikis yra pastebimas vartojant 6 miligramus per dieną.
Perdozavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienintelė žinoma liuteino perdozavimo pasekmė yra odos pageltimas (karotenodermija). Taip atsitinka ir perdozavus beta – karoteno.
Komercinė vertė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maisto papildų, turinčių liuteino, rinka sparčiai plečiasi. Rinkos vertė JAV 1999 metais siekė apie 64 mln. dolerių, o 2004 metais išaugo iki 139 mln. Dauguma liuteino gamintojų gamina liuteino esterį, o gryną liuteiną – tik keli, kadangi gryno liuteino gamybos iš serenčių technologijos yra apsaugotos patentais.
Lietuvoje taip pat pastaruoju metu atsirado maisto papildų akims, sudėtyje turinčių liuteino.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Liuteinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 526 psl.
| |||||