Lietuvos bankas

Lietuvos bankas
Logo Buveinė (2023 m.)
Būstinė	Gedimino pr. 6, 01103 Vilnius
Įkurtas	1922 m. rugsėjo 27 d.
Pirmininkas	Gediminas Šimkus (2021–2026)
Šalies (-ių) centrinis bankas	Lietuva
Valiuta	Euras
ISO 4217 Kodas	EUR
Tinklalapis	LB.LT

LB Priežiūros tarnyba
LB IT departamentas

LB kasos

Štabas (2019)

LB freska (Totorių g. Vilnius)

Lietuvos bankas – Lietuvos centrinis bankas, Europos Centrinių Bankų Sistemos narys.

Istorija

Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kai Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką (,,Bank Polski i Litewski"). Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792 m., tačiau nuslopinus T. Kosciuškos sukilimą ir Lietuvą bei Lenkiją trečiąkart padalijus (1795 m.) Lietuva neteko valstybingumo ir galimybės kurti savą pinigų sistemą.

1922–1943 m.

1918 m. nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vyriausybė pirmąjį kartą savų pinigų ir nacionalinio banko klausimą pradėjo svarstyti 1919 m. pradžioje, kuomet aptarti pinigų pobūdžio, padengimo, pariteto klausimai. Tuomet piniginį vienetą siūlyta vadinti muštiniu, dėl spausdinimo susitarta su Švedijos centriniu banku, pritarta A. Žmuidzinavičiaus parengtiems pinigų projektams. Tačiau rudenį įvykusi Vyriausybės krizė privertė atidėti tiek nacionalinių pinigų, tiek emisijos banko steigimo planus. Pastarojo funkcijas iki 1922 m. atliko vokiečių Rytų Skolinamoji Kasa (Darlehnskasse Ost) į apyvartą leidusi osto pinigus, nuo 1919 m. Lietuvos vyriausybės pavadintus auksinais.

1922 m. išaugusi infliacija, dėl kurios sutriko Lietuvos prekyba, finansų ir kredito veikla, atgaivino šalies siekius išleisti savus pinigus ir įsteigti emisijos banką.

1922 m. kovo mėn. Ministrų Kabinetas pritarė Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos parengtam Lietuvos banko įstatymui su pataisom, tačiau vėliau jis buvo atmestas. Liepos mėn. nauji Lietuvos banko ir Piniginio vieneto įstatymų projektai įteikti Steigiamajam Seimui. Rugpjūčio pradžioje posėdžiavę parlamentarai pakeitė Vyriausybės projektų nuostatas dėl piniginio vieneto pavadinimo (muštinį pakeitė litu), dvigubai sumažino jo aukso turinį, sustiprino valstybės įtaką Lietuvos bankui ir apribojo užsienio akcininkų teises.

1922 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Steigiamajam Seimui priimtas Piniginio vieneto įstatymas: „Lietuvos Respublikos pinigų sistema paremta auksu. Piniginis vienetas yra litas. Litas turi 0,150462 gramų grynojo aukso. Litą sudaro 100 centų“. Banknotams padengti reikalingas auksas (3 mln. rublių, 2256 kg) buvo gautas iš Tarybų Rusijos kaip karo nuostolių atlyginimas.

Po kelių dienų, rugpjūčio 11 d., Steigiamasis Seimas tik 4 balsų persvara priėmė Lietuvos banko įstatymą, kuriuo apibrėžiami pinigų apyvartos Lietuvoje reguliavimo, lengvesnio pinigų išmokėjimo šalyje ir užsienyje, pastovios ir patvarios pinigų sistemos įgyvendinimo ir žemės ūkio, pramonės ir prekybos augimo skatinimo uždaviniai.

1922 m. rugsėjo 6 d. sudaryta speciali tarnyba – Laikinasis Lietuvos banko komitetas; Lietuvos banko organizavimo ir pinigų spausdinimo išlaidoms Vyriausybė skyrė 400 mln. auksinų.

Lietuvos banko organizacinė forma buvo akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln. litų. Išleista buvo 120 000 Lietuvos banko akcijų (100 litų nominaliosios vertės), kurioms įstatymu buvo garantuoti 8 proc. dydžio dividendai. 80 proc. akcijų priklausė valstybės iždui, kita dalis buvo sėkmingai išplatinta juridiniams ir fiziniams asmenims.

Ministrų kabinetas 1922 m. rugsėjo 22 d. patvirtino Lietuvos banko statutą. Rugsėjo 27 d. įvyko steigiamasis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo 202 akcininkai. Nuo šios dienos juridiškai įsiteisėjo Lietuvos bankas, nes susirinkimas priėmė sprendimą dėl Lietuvos banko įsteigimo ir jo valdybos bei tarybos išrinkimo. Savo operacijas bankas pradėjo 1922 m. spalio 2 d., turėdamas vos 5 tarnautojus. Nuo šios dienos iki tol cirkuliavę auksinai pradėti mainyti į litus.

Banko valdytoją ir jo pavaduotoją skirdavo Respublikos Prezidentas. Valdytoją Prezidentas skirdavo Ministrų kabineto teikimu, o pavaduotoją – vieną akcininkų išrinktą valdybos narį. Lietuvos banko valdymo struktūra – visuotinis akcininkų susirinkimas, taryba ir valdyba.

Pirmuoju banko valdytoju buvo paskirtas (1922 09 28) Vladas Jurgutis, vadovavęs bankui iki 1929 m.

Lietuvos bankui buvo suteikta monopolinė teisė 20 m. leisti pinigus, reguliuoti jų apyvartą, užtikrinti patvarią pinigų sistemą. Lito vertės stabilumą užtikrino aukso ir valiutos atsargos, vertybiniai popieriai. Nacionalinės valiutos santykis su doleriu (10:1) nustatytas pagal lito aukso turinį. Griežta Lietuvos banko pinigų politika padėjo išlaikyti stabilų lito kursą net ekonominių krizių metais. Litu pradėta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių valiutų pasaulyje, nuo 1925 m. buvo kotiruojamas Londono, o vėliau – ir Berlyno, Prahos, Rygos, Talino, Stokholmo biržose.

1924 m. paskelbtas tarptautinis konkursas suprojektuoti naują banko pastatą Kaune. Pirmąją premiją laimėjo architektas iš Paryžiaus (pavardė nežinoma), tačiau jo darbas dėl sudėtingumo ir brangumo buvo atmestas. Rūmų projektą parengė vertinimo komisijos pirmininkas arch. Mykolas Songaila. Statybos užbaigtos 1928 m.

• 
  Gediminaičių stulpai ir Vytis LB frontono alegorinėje kompozijoje, Kaunas, 1927 m.
• 
  LB pastatas Kaune, 1927 m.
• 
  LB pastatas Klaipėdoje 1932 m.

1931 m. Lietuvos bankas tapo Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) nariu ir jam buvo leista įsigyti TAB akcijų (ne daugiau kaip 500).

1940 m. birželio 15 d. įvykdyta pirmoji sovietinė krašto okupacija. Vos po kelių dienų buvo pareikalauta šalia lito į apyvartą Lietuvoje išleisti ir rublius, tačiau politikų pastangomis to laikinai buvo atsisakyta.

1940 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs bankų nacionalizavimo aktas sunaikino tuo metu Lietuvoje veikusią kredito sistemą, kurią be Lietuvos banko, sudarė ir Vilniaus žemės bankas, 6 komerciniai bankai, M. Brauno bankiniai namai, valstybės taupomosios kasos, smulkaus kredito draugijos (300), savitarpio kredito draugijos (6).

1940 m. spalio 3 d. Lietuvos bankas paverstas SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, tačiau iki 1940 m. lapkričio 25 d., t. y. rublio įvedimo, atlikinėjo emisijos banko funkcijas. Iki 1941 m. kovo 25 d. vyko paralelinė litų ir rublių apyvarta. Visus iš apyvartos išimtus bei esančius rezerviniuose fonduose Lietuvos lito banknotus įsakyta sunaikinti. Sudeginta beveik 9 mln. Lt vertės įvairių kupiūrų banknotų.

Prasidėjus Vokietijos karo manevrams Lietuvos teritorijoje 1941 m. birželio mėn. sovietinio banko vadovai evakavosi į Maskvą, tačiau iš kasų ir saugyklų nespėta evakuoti pinigų, lito sidabrinių monetų, kitų vertybių ir dokumentų.

1941 m. birželio 23 d. suformuotos Laikinosios Lietuvos vyriausybės finansų ministro įsakymu SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora pavadinta Lietuvos valstybiniu banku, o oficialiai Lietuvos bankas buvo atkurtas 1941 m. liepos 5 d. Laikinoji Lietuvos vyriausybė kreipėsi į vokiečių karo vadovybę dėl lito atstatymo ir rublio išėmimo iš apyvartos, tačiau sulaukė neigiamo atsako. Nuo 1942 m. rudens prasidėjo Lietuvos banko veiklos siaurinimas, o 1943 m. balandžio 30 d. galutinai nutraukiama visų Lietuvos banko skyrių veikla.

SSRS armijai grįžus į Lietuvą, 1944 m. liepos 24 d. pradėjo vėl veikti Lietuvos respublikinė kontora.

Nuo 1990 m.

Dar iki Lietuvos valstybingumo atkūrimo 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba 1989 m. gegužės 18 d. priėmė įstatymą, kurio 19 straipsnyje teigiama, kad respublikoje gali būti įvesti savi pinigai ir sukurta kredito sistema. Prie Vyriausybės sudaryta Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos sukūrimo grupė, kuriai pavesta parengti veiklos koncepciją ir sukurti įstatymų projektus. 1990 m. vasario 13 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priima Lietuvos banko įstatymą ir nusprendžia jį steigti nuo 1990 m. kovo 1 d. Šią dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas, tačiau kitaip negu ankstesnis akcinis bankas, šiam suteikiamas valstybinio banko statusas. Kovo 13 d. paskiriamas pirmasis po nepriklausomybės atstatymo Lietuvos banko valdybos pirmininkas – Bronius Povilaitis. 1990 m. rugsėjo 4 d. patvirtinamas Lietuvos banko statutas ir nustatytas jo pagrindinio kapitalo dydis – 500 milijonų rublių; o rugsėjo 13 d. – sudaryta Lietuvos banko valdyba.

1990 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriuo nutarta iki 1990 m. gruodžio 31 d. valstybės nuosavybėn perimti 4 tuo metu Lietuvoje veikusius bankus su visais jiems pavaldžiais skyriais, tačiau perėmimo procesas užtruko iki 1991 m. vasaros. Tuo pačiu prijungta Lietuvos respublikinė inkasacijos valdyba.

Perėmęs bankus, Lietuvos bankas taip pat perėmė ir Lietuvos ūkio subjektų įsiskolinimą šiems bankams ir ūkio kreditavimo funkciją. Pastarosios atsisakyta tik 1992 m. rugsėjo 1 d., perdavus ją Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui.

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. spalio 1 d. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas.

1993 m. birželio 25 d. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas. Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. balandžio 1 d. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis.

Po 1995-1996 m. bankų krizės Lietuvos bankas pradėjo vykdyti bankų priežiūros funkciją.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro.

2001 m. kovo 13 d. priimta nauja Lietuvos banko įstatymo redakcija skelbia, kad Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kurio nuosavybės teisė priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos banką steigia ir likviduoja Lietuvos Respublikos Seimas. Naujuoju įstatymu centriniam bankui taip pat suteikta didesnė nepriklausomybė ir galimybė aktyviau vykdyti pinigų politiką. Tais pačiais metais priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru nuo 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą (1 euras = 3,4528 lito).

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos Centrinis Bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

2011–2012 m. bankas reorganizuotas – panaikinti Klaipėdos skyrius ir daug departamentų, vietoj jų įkuriant tarnybas bei atsisakant nereikalingų funkcijų. Dėl to banko darbuotojų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu; taip pat prie Lietuvos bankas perėme Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos funkcijas.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi. Lietuvoje vietoj nacionalinės valiutos lito įvesta bendroji Europos valiuta euras.

2016 m. uždaryta viena iš dviejų banko kasų Vilniuje, veikusi Totorių g. 2, o pagrindinė banko kasa įsikūrė Žirmūnų g. 151, taip pat veikia kasa Kaune, Maironio g. 25.

2021 m. lapkričio 1 d. įvykdyta organizacinės struktūros pertvarka – buvo atsisakyta hierarchinio tarnybų sluoksnio, o atsakomybės deleguotos departamentams, jų yra 12.

Tikslas ir funkcijos

Tikslas

Pagrindinis tikslas yra palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo jis yra nepriklausomas nuo Vyriausybės ar kitų valstybės institucijų.

Funkcijos

• įgyvendina pinigų politiką;
• valdo, naudoja savo užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
• išleidžia banknotus ir monetas bei vykdo kitą su tuo susijusią veiklą;
• atlieka fiskalinio agento funkcijas;
• išduoda bei atšaukia licencijas ir leidimus komerciniams bankams ir kitoms kredito bei mokėjimų įstaigoms, vertybinių popierių ir draudimo rinkų dalyviams. Prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
• nagrinėja vartotojų bei finansų įstaigų ginčus;
• kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
• renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą;
• skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą;
• vykdo politiką, kuria siekia prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą (makroprudencinė politika);
• vykdo Lietuvos Respublikos įstatymais finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijai priskirtas funkcijas.

Valdymas ir struktūra

Vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, du pavaduotojai ir du nariai.

Darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Kadencijų skaičius neribojamas. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius šešeriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu.

Pagrindinėms centrinio banko funkcijoms vykdyti suformuoti ir dirba 9 departamentai – Bankų ir draudimo priežiūros, Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros, Teisės ir licencijavimo, Rinkos operacijų, Rinkos infrastruktūros, Finansinio stabilumo, Ekonomikos, Duomenų ir statistikos, Grynųjų pinigų, jie sudarytos iš jose veikiančių skyrių, departamentus aptarnauja ir kitą įstaigai reikalingą veiklą atlieka dar trys departamentai – Informacinių technologijų, Strategijos ir valdysenos, Korporatyvinių paslaugų taip pat sudaryti iš skyrių, ir du mažesni padaliniai – savarankiški skyriai.

Vadovai

Tarpukario (ir Antrojo pasaulinio karo pradžios) Lietuvos banko valdytojai:

• Vladas Jurgutis (1922 m. rugsėjo 28 d. – 1929 m. spalio 31 d.)
• Vladas Stašinskas (1930 m. birželio 7 d. – 1938 m. rugsėjo 30 d.)
• Juozas Tūbelis (1938 m. spalio 1 d. – 1939 m. rugsėjo 30 d.)
• Juozas Paknys (1939 m. spalio 25 d. – 1940 m. rugsėjo 17 d.)
• Aleksandras Drobnys (1940 m. rugsėjis – 1941 m. birželio 22 d.)
• Povilas Kopustinskas (1941 m. birželio 25 d. – 1941 m. spalio 19 d.)
• Juozas Paknys (1941 m. spalio 29 d. – 1942 m. spalio 12 d.)
• Juozas Bergas (1942 m. spalis – 1943 m. birželio 16 d.)

Atkurto Lietuvos banko valdybos pirmininkai:

• Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d. – 1990 m. liepos 28 d.)
• Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d. – 1993 m. kovo 10 d.)
• Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d. – 1993 m. spalio 21 d.)
• Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d. – 1996 m. sausio 23 d.)
• Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d. – 2011 m. balandžio 15 d.)
• Vitas Vasiliauskas (2011 m. balandžio 16 d. - 2021 m. balandžio 6 d.)
• Gediminas Šimkus (nuo 2021 m. balandžio 7 d.)

Susiję straipsniai

• Lietuvos ekonomika
• Lietuvos Litas
• Vlado Jurgučio premija
• Pinigų muziejus

Nuorodos

• Lietuvos centrinis valstybės archyvas: paroda „Lietuvos banko ir lito įvedimo 85-erių metų sukaktis“ Archyvuota kopija 2008-02-05 iš Wayback Machine projekto.
• Vladas Terleckas. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940. Vilnius, 2001, Lietuvos banko leidybos ir poligrafijos skyrius, ISBN 9986-651-27-1
• Lietuvos bankas 1990–1995. Lietuvos bankas, Vilnius, 1995, ISBN 9986-651-01-8

Vikižodynas