Kraujo perpylimas

Stiklas, naudojamas senoviniame kraujo perpylimo metode.

Kraujo perpylimas, hemotransfuzija – kraujo ar jo komponentų įleidimas į žmogaus kraujotakos sistemą.

Prieš donoro kraujo perpylimą nustatoma recipiento (žmogaus, kuriam kraujas ar jo komponentai bus įleidžiami) kraujo grupė, atliekami donoro ir recipiento kraujo suderinamumo mėginiai.

Kraujas perpilamas, ligoniui smarkiai nukraujavus, nudegus, apsinuodijus, sergant mažakraujyste, sunkiomis infekcinėmis ir onkologinėmis ligomis.

Paprastai ligoniui perpilami kraujo komponentai, tokie kaip eritrocitų masė, trombocitų koncentratas, šviežiai šaldyta plazma, koncentruoti leukocitai, kartais – paties ligonio kraujas (kai iš kraujagyslių į krūtinės ląstą ar pilvo ertmę išsiliejęs kraujas grąžinamas į kraujotakos sistemą arba kai prieš operaciją ar per ją paimtas kraujas išoperuotajam supilamas atgal).

Dažniausiai daromas netiesioginis kraujo ar jo komponentų perpylimas – per specialią sistemą, sudarytą iš plastikinių maišelių, vamzdelių, filtrų ir adatų. Rečiau atliekamas tiesioginis kraujo perpylimas – ligoniui kraujas perpilamas specialiu aparatu tiesiog iš parinkto donoro. Konservuotas kraujas ar kraujo komponentai suleidžiami į veną (alkūnės), rečiau – į arteriją arba kaulų čiulpus. Perpilamas konservuotas kraujas ar kraujo komponentai, sintetiniai kraujo pakaitalai teka srovele arba lašinami (20–60 lašų per minutę).

Žmogaus kraują žmogui 1819 m. pirmąkart sėkmingai perpylė Dž. Blandelis (D. Britanija). 1926 m. Lietuvoje pirmą kartą kraują perpylė V. Kuzma ir P. Mažylis.