Kingyčiai
Kingyčiai vok. Kingitten rus. Лиски | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Kaliningrado sritis |
Rajonas | Gurjevsko rajonas |
Pašto kodas | 238317 |
Tel. kodas | +7 40151 |
Tinklalapis | gurievsk.gov39.ru |
Kingyčiai arba Liskai (vok. Kingitten, nuo 1945 m. rus. Кингиттен, nuo 1946 m. rus. Лиски) – gyvenvietė Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Gurjevsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Chrabrovo kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sembos žemės kaimo senasis pavadinimas Kingitai prūsiškos kilmės.[3] 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Karaliaučiaus apskrities, nuo 1939 m. Sembos apskrities dvaras ir kaimas. Sujungti Kingyčiai, Naujoji Pervisava, Naujoji Rinava, Rinava.[4] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kenigsbergo rajono (rus. Кёнигсбергский район), vėliau Gurjevsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2008 m. birželio 30 d. Maršalskojės apylinkės kaimas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1818–1939 m. | Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
1939–1945 m. | Sembos apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
1946–1946 m. | Kenigsbergo rajonas | TSRS |
1947–2008 m. | Maršalskojės apylinkė Gurjevsko rajonas |
Kaliningrado sritis |
nuo 2008 m. | Chrabrovo kaimo gyvenvietė Gurjevsko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kingyčiai GenWiki
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
- G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.