Pereiti prie turinio

Kemeras (Turkija)

Koordinatės: 36°36′0″ š. pl. 30°33′0″ r. ilg. / 36.60000°š. pl. 30.55000°r. ilg. / 36.60000; 30.55000 (Kemeras (Turkija))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


Kemeras
turk. Kemer
Kemero krantinė
Kemeras
Kemeras
36°36′0″ š. pl. 30°33′0″ r. ilg. / 36.60000°š. pl. 30.55000°r. ilg. / 36.60000; 30.55000 (Kemeras (Turkija))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Turkijos vėliava Turkija
Provincija Antalijos provincija
Gyventojų (2009) 19 100
Altitudė 4 m

Kemèras (turk. Kemer) – kurortinis miestas pietvakarių Turkijoje, prie Viduržemio jūros, 42 km į pietvakarus nuo Antalijos. To paties pavadinimo rajono centras. 19,1 tūkst. gyventojų (2009 m.). Miesto ekonomikos pagrindą sudaro turizmas.

Kemeras yra istoriniame Likijos regione, Tauro kalnų papėdėje. Uolos Kemero pakrantėje keliose vietose siekia jūrą. Žiemos mėnesiais jau 16 val. saulė gali pasislėpti už Tauro kalnų. Nuo miesto centro iki pat jūros yra pėsčiųjų zona, kurioje išsidėsčiusi gausybė krautuvėlių. Smėlėtų pliažų Kemere nėra. Pakrantė yra padengta stamboku žvyru, kai kur akmenuota.

Antikoje šioje vietoje buvo Idyros gyvenvietė, kurios centras buvo šiek tiek į pietvakarius nuo dabartinio miesto centro bei šiauriau svarbaus prekybinio miesto Faselio. Netoliese taip pat buvo Olimpas, kuris buvo įkurtas III a. pr. m. e. ir iki romėnų pasirodymo buvo piratų užuovėja. Olimpas buvo sugriautas žemės drebėjimo, likę jo bazilikos ir pirčių liekanos, taip pat gausybė antkapių ir sarkofagų.

Iki 1910 m. Kemeras buvo nedidelė gyvenvietė, kuri vadinosi Eskiköy (turkiškai – „Senasis kaimas“). Kaimas buvo pelkėtoje vietovėje, supamoje kalnų sniego tirpimo vandeniu maitinamų ežerėlių. Gyventojai palei kalnyną iš akmenų pastatė 23 km sieną, kuri saugojo gyvenvietę nuo potvynių. Dėl šios sienos miestas pervadintas į Kemerą („juosta“, „diržas“).

Iki XX a. 7-ojo dešimtmečio Kemerą buvo galima pasiekti tik jūra. Nutiesus kelią, nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pradėtos didelės investicijos į infrastruktūrą, iš dalies finansuotos Pasaulio banko ir skirtos turizmo verslui vystyti.

Kemeras yra Viduržemio jūros klimato zonoje. Nepaisant nuolat šviečiančios saulės, Kemere santykinai vėsu dėl čia esančio ypatingo mikroklimato. Žiemą vandens temperatūra siekia 10-12 °C, vasarą – apie 27 °C. Lietingiausi yra žiemos mėnesiai. Likusiu metų laiku čia laikosi saulėti orai.

Turistus Kemere traukia natūrali gamta; jūra, kalnai ir pušynas jungiasi į harmoningą visumą. Pakrantė nuo Beldibi iki Tekirovos sudaryta iš žmogaus mažai paliestų įvairaus dydžio paplūdimių, daugiausia akmenuotų, o ne smėlėtų. Dėl patogaus susisiekimo, gerų komunikacijų ir kitų paslaugų Kemeras užima didelę dalį Antalijos regiono viešbučių rinkos, pritraukia daug turistų iš užsienio – Vokietijos, Nyderlandų, o pastaruoju metu daugiausia turistų atvyksta iš Rusijos.

Turistai apgyvendinami įvairiausių tipų viešbučiuose – nuo kuklių šeimyninių pensionatų iki prabangių penkių žvaigždučių apartamentų.

Turistinės įžymybės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Antikinio Olimpo miesto griuvėsiai
  • Chimera, arba „Degantis kalnas“
  • Mėnulio šviesos parkas
  • Joriukų parkas
  • Atatiurko bulvaras (turk. Atatürk Bulvarı) – pagrindinė Kemero gatvė, kurioje pastatytas paminklas modernios Turkijos kūrėjui Mustafai Kemaliui Atatiurkui (Atatiurkas leidžia į dangų taikos balandį)
  • Bildibi ola