Pereiti prie turinio

Jungtinė Karalystė

Keisti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Uk, JK (reikšmės).
Šis straipsnis apie valstybę. Apie salą skaitykite straipsnyje Didžioji Britanija (sala).
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
angl. United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinės Karalystės herbas
Vėliava Herbas
Himnas: „Dieve, saugok karalių“

Jungtinė Karalystė žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Londonas
Didžiausias miestas Londonas
Valstybės vadovai
 • Karalius
 • Ministras Pirmininkas
  
Karolis III
Keir Starmer
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens 		 
242 495[1] km2 (78)
1,51 %[2]
Gyventojų
 • 2020
 • Tankis 		 
Didėjimas 67 886 004[3] (21)
270,7 žm./km2 (50)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui 		2021
Didėjimas 3 124,650[4] mlrd. $ (5)
Didėjimas 46 344[4] $ (21)
Valiuta Svaras sterlingų (£) (GBP)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas		 UTC (GMT, WET)
UTC+1 (BST, WEST)
Nepriklausomybė
Įkurta
  
1800 m.
Interneto kodas .uk (.gb)
Šalies tel. kodas +44
Kirčiavimas Jungti̇̀nė Karalỹstė, Didžióji Britãnija[5]
Jungtinės Karalystės šalys

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (angl. United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland), trumpiau Jungtinė Karalystė (angl. United Kingdom), (JK) arba Britanija[6] – valstybė Šiaurės Vakarų Europoje. Jungtinė Karalystė susiformavo po keleto unijos aktų, ir susideda iš Didžiosios Britanijos (Anglijos, Škotijos, Velso) ir Šiaurės Airijos, bei kai kurių smulkesnių teritorijų, išsimėčiusių po visą pasaulį. Jungtinė Karalystė užima didžiąją dalį Britų salyno (išskyrus didžiąją Airijos salos dalį, kuri atsiskyrė nuo Jungtinės Karalystės 1922 m. ir tapo Airijos Respublika). Kornvalis siekia didesnės savivaldos, faktiškai nepriklausoma yra Meno sala.

Tautų Sandraugos, Europos Tarybos, G7, EBPO, NATO, Penkių Akių žvalgybos aljanso, AUKUS narė. Buvusi ES narė – išstojo per Brexit, tačiau yra pasirašiusi laisvosios prekybos sutartį su šia organizacija.[7]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Jungtinės Karalystės istorija.

V-VI a. britų salas užkariavo anglosaksai. Po 1066 m. normanų užkariavimo baigėsi Anglijos feodalizacijos periodas, šalis buvo suvienyta.

Škotija ir Anglija kaip atskiros vieningos valstybės susidarė X amžiuje. Velsas buvo valdomas Anglijos nuo 1284 m., o Anglijos Karalystės dalimi tapo 1536 m. Nuo 1603 m. Anglijos ir Škotijos karalystės turėjo vieną karalių, o 1707 m. susijungė į Didžiosios Britanijos Karalystę. 1801 m. ši karalystė susijungė su Airijos Karalyste ir taip buvo įkurta Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystė. 1922 m. 26-os Airijos provincijos susibūrė į Laisvą Airijos Valstybę, o likusios šešios (Šiaurės Airija arba Alsteris) liko Jungtinėje Karalystėje. Po šio atsiskyrimo 1922 m. valstybė pervadinta Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste.

XIX a. Jungtinė Karalystė tapo svarbiausia pramonine ir jūrine galybe pasaulyje. Savo galybės viršūnėje Britų imperija užėmė apie 1/4 pasaulio teritorijos. Pirmoje XX amžiaus pusėje Jungtinė Karalystė nusilpo po dviejų pasaulinių karų. Antroje amžiaus pusėje jos imperija iširo, bet ji tapo moderni ir klestinti Europos valstybė.

1973 m. Jungtinė Karalystė įstojo į Europos Sąjungą.

2016 m. Jungtinės Karalystės gyventojai „Brexit“ referendumu pasisakė už išstojimą iš Europos Sąjungos.

2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pradėjo oficialų išstojimą iš Europos Sąjungos (Brexit), kuris galutinai užbaigtas 2020 m. sausio 31 d.

Politinė sistema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Jungtinės Karalystės politinė sistema.

Valdymo sistema – konstitucinė monarchija.

Vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, kuriam vadovauja ministras pirmininkas, priimantis sprendimus monarcho vardu.

Nuo 2022 m. Jungtinės Karalystės valdovas – Karolis III.

Valdžia labai centralizuota – visa politinė valdžia yra Londone. Tačiau paskutiniu metu kiekvienoje priklausančioje tautoje (išskyrus Angliją) įsteigti nuosavi valdžios organai, atsakingi už vidinius sprendimus.

Įstatymų leidžiamoji valdžia – parlamentas – susideda iš Bendruomenių Rūmų ir Lordų Rūmų.

Diplomatiniai santykiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Jungtinės Karalystės diplomatiniai santykiai.

Jungtinė Karalystė yra užmezgusi santykius su dauguma JTO valstybių narių, iš kurių 165 JK turi ambasadą. Tuo tarpu JK užsienio valstybėse yra įsteigusi 208 diplomatines misijas – 152 ambasadas, 44 konsulatus, 9 nuolatines misijas bei tris kitokio pobūdžio atstovybes.[8]

Lietuva su JK diplomatinius santykius yra užmezgusi nuo XX a. trečiojo dešimtmečio. 1922 m. JK (tuometė Britų imperija) pripažino Lietuvos valstybingumą de jure, o 1929 m. atidaryta Didžiosios Britanijos pasiuntinybė Kaune. Šiuo metu JK turi atidariusi ambasadą Vilniuje, Lietuva – ambasadą Londone.

Teismų sistema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

JK neturi vienos teisinės sistemos – 1706 m. Unijos sutarties 19-as straipsnis užtvirtina Škotijos atskiros teisinės sistemos tęstinumą.[9] Dabartinė JK turi tris atskiras teisines sistemas: Anglijos teisę, Šiaurės Airijos teisę ir Škotijos teisę. 2009 m. spalį Lordų Rūmų apeliacinį komitetą (angl. Appellate Committee of the House of Lords pakeitė Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas.[10]

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jungtinės Karalystės administracinis žemėlapis
Pagrindinis straipsnis – Jungtinės Karalystės administracinis suskirstymas.

Jungtinė Karalystė susideda iš 4 kraštų (skliausteliuose nurodoma sostinė):

Anglija skirstoma į 9 regionus:

Kiekvienas regionas skirstomas į grafystes. Atskirai dar išskiriamas Londonas.

Škotija yra suskirstyta į 32 sritis, Velsas – į 22 teritorijas, o Šiaurės Airija – į 24 savivaldybes, 2 miestus ir 6 provincijas.

Geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Jungtinės Karalystės geografija.
Ben Nevis – aukščiausias Jungtinės Karalystės kalnas.

Anglijoje vyrauja kalvotos lygumos, tik šiaurės vakaruose ir šiaurėje – kalnuotos vietovės. Pagrindinė upė – Temzė, pagrindiniai miestai – Londonas, Birmingemas, Mančesteris, Šefildas, Liverpulis, Lydsas, Bristolis.

Didžioji dalis Velso – kalnuota. Aukščiausia vieta – Snowdon viršūnė (1 085 m virš jūros lygio). Pagrindinis miestas ir regiono sostinė – Kardifas, esantis pietinėje Velso dalyje.

Škotijos pietuose ir rytuose vyrauja žemumos, o vakaruose ir šiaurėje – kalnai. Aukščiausia vieta – Ben Nevis kalnas (1 343 m), tai taip pat ir visos Jungtinės Karalystės aukščiausia vieta. Pagrindiniai miestai – Edinburgas, Glazgas, Aberdynas.

Šiaurės Airija – kalvota. Pagrindiniai miestai – Belfastas ir Deris.

Jungtinei Karalystei priklauso apie 1098 mažų salų, kurių dalis yra natūralios, o dalis dirbtinės, pastatytos naudojant akmenis ir medieną.

Miestai pagal gyventojų skaičių (2001 m. surašymas)
Miestas Regionas Gyventojų skaičius


Londonas

Birmingamas

1 Londonas Londonas 7 172 091
2 Birmingamas Vakarų Midlandsas 970 892
3 Glazgas Škotija 629 501
4 Liverpulis Šiaurės Vakarų Anglija 469 017
5 Lidsas Jorkšyras ir Hambersaidas 443 247
6 Šefildas Jorkšyras ir Hambersaidas 439 866
7 Edinburgas Škotija 430 082
8 Bristolis Pietvakarių Anglija 420 556
9 Mančesteris Šiaurės Vakarų Anglija 394 269
10 Lesteris Rytų Midlandsas 330 574

Ekonomika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Jungtinės Karalystės ekonomika.

Jungtinė Karalystė turi dalinai reguliuojamą rinkos ekonomiką. JK yra penktoji didžiausia pasaulio ekonomika ir antroji didžiausia Europoje po Vokietijos.

Paslaugų sektorius šalyje sudaro apie 79% BVP. Sostinė Londonas yra vienas didžiausių pasaulio finansinių centrų, rodikliu nusileidžiantis tik Niujorkui, anot pasaulio finansų centrų indeksą. Taipogi Londono BVP yra didžiausias tarp Europos miestų.

2021 m. JK buvo 14-a didžiausia energijos vartotoja ir 22-a didžiausia gamintoja.[11] Šalyje įsikūrę daug energetikos kompanijų, tarp jų – dvi iš šešių didžiausių naftos ir dujų kompanijų – BP ir Shell.[12]

Vis dėlto šalyje sparčiais tempais vystomas atsinaujinančios energetikos sektorius (AES). 2020 m. AES pagamino 43 % elektros Jungtinėje Karalystėje.[13] JK įsikūrusi labai palankioje vėjo energetikai vystyti vietoje, suinstaliuotų vėjo jėgainių skaičiai kasmet smarkiai auga. 2022 m. 26,8% visos elektros energijos pagaminta vėjo jėgainėse.[14] Prie Jorkšyro krantų veikia didžiausias pasaulyje jūros jėgainių parkas.[15] Šalis taip pat vysto atominę energetiką – 2023 m. šalyje veikė 9 branduoliniai reaktoriai, pagaminantys apie 15 % visos elektros energijos,[16] planuojama statyti daugiau reaktorių.[17] Tuo tarpu tradiciškai plačiai naudotos anglies dalis sparčiai mažėja.[16]

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.


Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Jungtinės Karalystės demografija.
Gatvė Londone

Pasak paskutinio (2001 m.) surašymo, Jungtinėje Karalystėje gyvena 58 789 194 žmonių. 2007 m. viduryje buvo apskaičiuota, kad gyventojų skaičius išaugo iki 60 975 000.[18] Populiacijos augimas daugiausiai vyksta dėl imigracijos, bet tam įtakos turi ir didėjantis gimstamumas (kuris yra šiek tiek didesnis nei mirtingumas) ir ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, kuri, pasak 2009 m. apskaičiavimų, yra 79,01 metų (76,52 vyrams ir 81,63 moterims).[19] 2007 m. viduryje atlikti demografiniai apskaičiavimai taip pat atskleidė, kad pensijinio amžiaus gyventojų dabar Jungtinėje Karalystėje yra daugiau nei šešiolikmečių ir jaunesnių žmonių.[20] Pasak tų pačių 2007 m. apskaičiavimų, Anglijoje gyvena 51,1 milijonas žmonių, Škotijoje – 5,1 milijonas, Velse – 3 milijonai, Šiaurės Airijoje – 1,8 milijono.[21] Gyventojų tankumas Anglijoje yra 383 žm./km², Velse – 142 žm./km², Šiaurės Airijoje – 125 žm./km², o Škotijoje – tik 65 žm./km².[22] Palyginimui, bendras pasaulio gyventojų tankumas yra 42 žm./km².

Imigracija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemėlapis pagal užsienyje gimusių žmonių populiacijos. Kuo tamsiau nuspalvinta šalis, tuo daugiau joje gimusių žmonių gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Pasak oficialių duomenų, 2006 m. Didžiojoje Britanijoje dėl imigracijos žmonių skaičius padidėjo 191 000 gyventojų, o 2007 m. – 237 000.[23] Nuo 1997 m. į Jungtine Karalystę imigravo 2,3 milijono daugiau žmonių, nei iš jos emigravo. 84 % iš jų atvyko ne iš Europos valstybių. Europos sąjungos piliečiai turi teisę gyventi ir dirbti bet kurioje ES šalyje, todėl šiuo metu vienas iš šešių imigrantų yra iš 2004 m. prie ES prisijungusių rytų Europos valstybių.[24] Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra apie 200 000 lietuvių išeivių. Emigracijos iš Lietuvos mastai mažėja, bet didėja į Angliją imigruojančių lietuvių studentų skaičius.[25] Pasak 2005 m. apskaičiavimų, užsienyje gimę žmonės sudaro apie 9,1 % Jungtinės karalystės gyventojų. Pagal šiuos duomenis, šalis neišsiskiria iš kitų ES valstybių.[26]

Vyksta ir emigracija iš Jungtinės Karalystės. Apie 5,5 milijono Britanijoje gimusių žmonių gyvena užsienyje.[27][28][29] Daugiausiai emigruojama į Australiją, Ispaniją ir JAV.[27]

Etninė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiskirstymas pagal etnines grupes (2001 m. surašymas):

Etninė grupė Gyventojų skaičius % (nuo visos JK populiacijos)
Baltaodžiai 54 153 898 92,1 %
Juodaodžiai 1 148 738 2,0 %
Daugiarasiai 677 117 1,2 %
Indai 1 053 411 1,8 %
Pakistaniečiai 747 285 1,3 %
Bengalai 283 063 0,5 %
Kinai 247 403 0,4 %
Kiti azijiečiai 247 644 0,4 %
Kiti 230 615 0,4 %

Skirtingų Jungtinės Karalystės teritorijų etninė sudėtis ženkliai skiriasi. Londone nebaltaodžiai žmonės sudaro 30,4 %,[30] o Lesteryje – net 37,4 % visos populiacijos.[31]

Religija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Velso miestelio katedra Anglijoje

Pasiskirstymas pagal religiją (2021 m. surašymas):

Anglikonų bažnyčia yra didžiausia šalyje ir ją remia šalies vyriausybė.

Pasak 2005 m. apklausos, 38 % Jungtinės Karalystės gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 40 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 20 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[32] Tik dešimtadalis gyventojų lanko bažnyčią kas savaitę arba dažniau.[33]

Kalbos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jungtinė Karalystė neturi jokios oficialios kalbos, bet pagrindinė šnekamoji kalba yra anglų. Taip pat šnekama valų (apie 25 % Velso gyventojų), škotų gėlų (1,5 % Škotijos gyventojų), menksiečių (keli Meno Salos gyventojai), kornų (apie 3000 žmonių), airių kalba bei įvairiais škotų kalbos dialektais. Iš imigrantų kalbų labiausiai paplitusios yra kinų ir hindi kalbos. Pasak 2005 m. apklausos, net 62 % gyventojų nemoka nei vienos užsienio kalbos. Pagal šį rodiklį Jungtinė Karalystė yra antra tarp ES šalių po Airijos.[34] Populiariausia užsienio kalba yra prancūzų, kurią moka 23 % gyventojų. Dar 9 % populiacijos gali susišnekėti vokiškai ir 8 % – ispaniškai.[35]

Kultūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš Liverpulio kilę Bitlai yra viena iš populiariausių ir komerciškai sėkmingiausių grupių muzikos istorijoje.
Pagrindinis straipsnis – Jungtinės Karalystės kultūra.

Jungtinėje Karalystėje veikia vieni žymiausių pasaulio universitetų – Kembridžo Universitetas ir Oksfordo Universitetas, kuriuose mokėsi bei dėstė tokie žymūs mokslininkai kaip Izaokas Niutonas, Čarlzas Darvinas ar Dž. R. R. Tolkinas.

Spėjama, kad nemažai šiuolaikinių sportų kilę Jungtinės Karalystės teritorijoje – futbolas, golfas, kriketas, boksas, regbis, biliardas, kerlingas.

Anglijos dramaturgas Viljamas Šekspyras buvo vienas geriausių visų laikų pasaulio dramaturgų. Taip pat JK gyveno ir rašė tokie rašytojai kaip Agata Kristi, Čarlzas Dikensas, poetas Džordžas Baironas.

Jungtinėje Karalystėje susibūrė ir kūrė nemažai žymių roko bei pop muzikos grupių – The Beatles, The Rolling Stones, Led Zeppelin, Queen, Black Sabbath, Iron Maiden ir kitos.

Kita informacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Demographic Yearbook – Table 3: Population by sex, rate of population increase, surface area and density“ (PDF). United Nations Statistics Division. 2012. Nuoroda tikrinta 9 August 2015. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)
  2. ↑ „Surface water and surface water change“. Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD). Nuoroda tikrinta 11 October 2020.
  3. ↑ „World Population Prospects - Population Division - United Nations“. population.un.org. Nuoroda tikrinta 31 March 2020.
  4. ↑ 4,0 4,1 „World Economic Outlook database: April 2021“. International Monetary Fund. 2021 m. balandžio mėn.
  5. ↑ „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  6. ↑ „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  7. ↑ „The EU-UK Trade and Cooperation Agreement“. Suarchyvuotas originalas 2023-03-25. Nuoroda tikrinta 2023-03-25.
  8. ↑ „Global Diplomacy Index – Country Rank“. Suarchyvuotas originalas 2019-02-01. Nuoroda tikrinta 2021 m. gruodžio 20 d..
  9. ↑ „The Treaty (act) of the Union of Parliament 1706“. Scottish History Online. Suarchyvuotas originalas 2019-05-27. Nuoroda tikrinta 2008-10-05.
  10. ↑ „UK Supreme Court judges sworn in“. BBC News. 2009-10-01.; „Constitutional reform: A Supreme Court for the United Kingdom“ (PDF). Department for Constitutional Affairs. 2003 m. liepos mėn. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-01-17. Nuoroda tikrinta 2013-05-13.
  11. ↑ „United Kingdom Energy Profile“. U.S. Energy Information Administration. Suarchyvuotas originalas 2023-02-28. Nuoroda tikrinta 2023-02-28.
  12. ↑ Mason, Rowena (24 October 2009). „Let the battle begin over black gold“. The Daily Telegraph. London. Suarchyvuota iš originalo 2022-01-10. Nuoroda tikrinta 2010-11-26.; Heath, Michael (2010-11-26). „RBA Says Currency Containing Prices, Rate Level 'Appropriate' in Near Term“. Bloomberg. New York. Suarchyvuota iš originalo 2012-07-22. Nuoroda tikrinta 2010-11-26.
  13. ↑ „How much of our energy currently comes from renewable sources?“. National Grid. 2021-06-14. Nuoroda tikrinta 2023-05-08.
  14. ↑ „Britain produced record amount of wind power in 2022, National Grid says“. Reuters. 2023-01-06. Nuoroda tikrinta 2023-05-08.
  15. ↑ „Wind energy in the UK: June 2021“. UK Government. 2021-06-14. Nuoroda tikrinta 2023-05-08.
  16. ↑ 16,0 16,1 „Nuclear Power in the United Kingdom“. World Nuclear Association. Suarchyvuotas originalas 28 February 2023. Nuoroda tikrinta 28 February 2023.
  17. ↑ „Nuclear Power in the United Kingdom“. World Nuclear Association. 2013 m. balandžio mėn. Suarchyvuotas originalas 2013-02-14. Nuoroda tikrinta 2013-04-09.
  18. ↑ „Population estimates: UK population grows to 60,975,000“. Office for National Statistics. 21 August 2008. Suarchyvuotas originalas 2 December 2002. Nuoroda tikrinta 2008 m. rugpjūčio 23 d..
  19. ↑ CIA pasaulio faktų knyga Archyvuota kopija 2019-01-07 iš Wayback Machine projekto.
  20. ↑ Travis, Alan (22 August 2008). „Ageing Britain: Pensioners outnumber under-16s for first time“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2008 m. rugpjūčio 23 d..
  21. ↑ „Population estimates: UK population approaches 61 million in 2007“ (PDF). Office for National Statistics. 21 August 2007. Suarchyvuotas originalas (PDF) 21 August 2008. Nuoroda tikrinta 2008 m. rugpjūčio 28 d..
  22. ↑ http://www.statistics.gov.uk/cci/nugget.asp?id=760
  23. ↑ UK net immigration up to 237,000 BBC News, 19 November, 2008
  24. ↑ „Emigration soars as Britons desert the UK“.
  25. ↑ JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE IŠEIVIŲ BENDRUOMENĖ KEIČIASI („Šiaulių kraštas“, 2008 m. lapkričio 12 d.) (Interviu su Ernestas Grabažiu, Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje ministru patarėju[neveikianti nuoroda]
  26. ↑ http://www.migrationinformation.org/Feature/display.cfm?id=402
  27. ↑ 27,0 27,1 Dhananjayan Sriskandarajah and Catherine Drew (2006-12-11). „Brits Abroad: Mapping the scale and nature of British emigration“. Institute for Public Policy Research. Suarchyvuotas originalas 2007-08-28. Nuoroda tikrinta 2007-01-20.
  28. ↑ „Brits Abroad“. BBC News. Nuoroda tikrinta 2007-04-20.
  29. ↑ „5.5 m Britons 'opt to live abroad'“. BBC. 2006-12-11. Nuoroda tikrinta 2007-04-20.
  30. ↑ „Resident population estimates by ethnic group (percentages): London“. Office for National Statistics. Suarchyvuotas originalas 2012-06-23. Nuoroda tikrinta 2008-04-23.
  31. ↑ „Resident population estimates by ethnic group (percentages): Leicester“. Office for National Statistics. Suarchyvuotas originalas 2012-06-23. Nuoroda tikrinta 2008-04-23.
  32. ↑ „(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis“ (PDF).
  33. ↑ "Research published this week by the British Charity, Tearfund, makes somber reading for church leaders. It found only one in 10 people in the United Kingdom attend church on a weekly basis even though 53 percent of the British population identify themselves as Christian. "
  34. ↑ (Angliškai)Europeans and their Languages (10 psl.)
  35. ↑ (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Jungtinė Karalystė – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Jungtinė Karalystė

JK vyriausybės tinklalapiai:

Turistams ir kitos pažintinės nuorodos:

JK žemėlapiuose:

JK istorija:

Kitos nuorodos:

Ž • A • R
Šalių sąrašas | Europa
Ž • A • R
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija
Valstybės narės
Ž • A • R
Tautų sandrauga
Ž • A • R
Monarchijos
Absoliutinės
Konstitucinės
Renkamos
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Jungtinė_Karalystė&oldid=7426267"