Hokudzanas
| 北山 北山王国 Hokudzano karalystė | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Nakidžinas | |||
| Kalbos | kunigamių kalba okinavų kalba | |||
| Religija | Riukiu religija | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Karalius (国王) | ||||
| 1322–1395 | Hanidžis | |||
| 1396–1400 | Min | |||
| 1401–1416 | Hanančis | |||
| Istorija | ||||
| - Riukiu suvienijimas | 1416 m. | |||
Hokudzanas (kunigamių kalba ふくざん Fukuuzan)[1] – vienas iš trijų nepriklausomų politinių darinių (karalysčių), kontroliavusių Okinavos salą XIV–XV a., vadinamuoju Sandzano (trijų karalysčių) laikotarpiu. Minų dinastijos valdoma Kinija šalį vadino 山北 (Sanhoku japonų kalba).
Nors pilnas šalies pavadinimas (北山王国, フク―ザンオークク) verčiamas kaip „karalystė“, o valdovai vadinti karaliais, dėl mažo dydžio moderniųjų istorikų traktuojama kaip kunigaikštystė, valdyta kunigaikščių.
1383 m. pradėjo mokėti duoklę Mingų valdomai Kinijai, o 1385 m. šalies valdovui suteikta teisė vadintis Hokudzano karaliumi.
Žlugo valdant Hanančiui, kai 1416 m. šalį nukariavo Čiūdzano karalius Šio Hašis.
Po Riukiu suvienijimo Hokudzanas tapo viena iš trijų pagrindinių prefektūrų, fu (jap. 府) Riukiu karalystėje, neturėjusių administracinės funkcijos, o pilis perduota „saugoti“ salos suvienytojo sūnui.
Hokudzano valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visi Hokudzano valdovai priklausė Hanidžių dinastijai.
| Vardas | Kandži | Valdymas | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Hanidžis/Hanedžis | 怕尼芝 | 1322?–1395? | Nakidžino pilies valdovas |
| Minas | 珉 | 1396?–1400 | |
| Hanančis | 攀安知 | 1401?–1416 | 1416 m. buvo nuverstas nuo sosto Čiūdzano karaliaus Šio Hašio |
| Vardas | Kandži | Valdymas | Dinastija | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Šio Čiū | 尚忠 | 1416–1439 | Pirmoji Šio | antrasis Šio Hašio sūnus |
| keli sargai, kurių vardai nežinomi (1439–XV a. pab.) | ||||
| Šio Šiojas, Nakidžino princas Čiotenas | 尚韶威 今帰仁王子朝典 | XV a. pab.–XVI a. | Gušikava Udun | trečiasis Šio Šino sūnus |
| Šio Kaišio, Nakidžino adži Čiošiū | 向介昭 今帰仁按司朝殊 | XVI a. | Gušikava Udun | |
| Šio Vakenas, Nakidžino adži Čiotonas | 向和賢 今帰仁按司朝敦 | XVI a.–1591 | Gušikava Udun | |
| Šio Kokudžiunas, Nakidžino adži Čioko | 向克順 今帰仁按司朝效 | 1591–1596 | Gušikava Udun | |
| Šio Kokušis, Nakidžino adži Čiojo | 向克祉 今帰仁按司朝容 | 1596–1609 | Gušikava Udun | |
| Šio Džiosas, Nakidžino adži Čiokėjas | 向縄祖 今帰仁按司朝経 | 1609–1654 | Gušikava Udun | |
| Šio Džiūkenas, Nakidžino adži Čioko | 向従憲 今帰仁按司朝幸 | 1654–1665 | Gušikava Udun | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „フクーザン“. 今帰仁方言音声データベース (japonų).[neveikianti nuoroda]