Pereiti prie turinio

Himatijas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Moters statula su chitonu ir himatiju.

Himatijas (gr. ἱμάτιον) – viršutinis senovės Graikijos drabužis, naudotas archajiniame ir helenistiniame laikotarpiuose. Tai buvo stačiakampio ar kvadrato formos vilnonio arba lininio audeklo, moterų – spalvoto šilko ar medvilnės, gabalas. Himatijas buvo mažesnės apimties negu romėniška toga. Himatijas buvo laikomas įstrižai per vieną petį arba simetriškai per abu pečius kaip pala.[1]

Šaltomis dienomis moterys himatiją gobdavo ant chitono. Himatiją vilkėdavo ir vyrai, tik moterys klostydavo jį su didesne išmone – kaip skarą, apsiaustą ar galvos apdangalą.[2] Drabužius nešiojo įvairių klasių ir pareigų žmonės, dažnai su jais buvo vaizduojami dievai.

Himatijas dar buvo naudojamas Bizantijos imperijos ankstyvaisiais laikais. Tuo metu juos nešiojo žemos padėties visuomenėje žmonės, ypač pasenę vyrai. Bizantijos mene Jėzus Kristus ir kiti Biblijos veikėjai vaizduojami vilkintys himatijus.