Grizonai
| Galictis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Mažasis grizonas (Galictis cuja) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Galictis Bell, 1826 | ||||||||||||||
| Grizonų (Galictis) rūšys | ||||||||||||||
Grizonai (Galictis) – kiauninių (Mustelidae) šeimos žinduolių gentis, plačiai paplitusi Centrinėje ir Pietų Amerikoje.[1] Gentyje yra dvi rūšys – didysis grizonas (Galictis vittata), kuris plačiai sutinkamas Pietų Amerikoje, visoje Centrinėje Amerikoje ir Meksikos pietuose, ir mažasis grizonas (Galictis cuja), gyvenantis Pietų Amerikos pietinėje dalyje.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Grizonai išsiskiria savo išvaizdos spalvų kontrastais. Jų nosis, krūtinė, papilvė ir letenos yra juodos spalvos, o nugara ir šonai, įskaitant ir trumpą uodegą, yra pilki (didžiojo grizono) arba gelsvai pilki (mažojo grizono). Tarp šių sričių nutįsusi balta juostelė nuo kaktos iki pečių. Kaip ir daugumai kiauninių, grizonams būdingi pailgas kūnas ir trumpos galūnės, be to, mažasis grizonas atrodo labiau kresnas. Diysis grizonas būna nuo 48 iki 55 cm ilgio ir nuo 1,4 iki 3,3 kg svorio, mažasis – nuo 28 iki 51 cm ilgio ir nuo 1,0 iki 2,5 kg svorio. Abiejų rūšių uodegos ilgis siekia 15 cm.
Gyvenimo būdas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Grizonai nėra reiklūs, rinkdamiesi gyvenamąją aplinką. Jie sutinkami tropikų ir kituose miškuose, atvirose prerijose. Mažieji grizonai dar gyvena ir kalnų vietovėse. Aktyvūs ir dieną, ir naktį, nors dažniausiai medžioja temstant. Poilsiui renkasi plyšius tarp uolų, po medžių šaknimis, kelmų ertmėse, įsikuria kitų gyvūnų paliktose buveinėse, pvz. viskašų. Tikėtina, jog grizonai įsirengia ir savus būstus. Gyvūnų judesiai greiti, jie gerai jaučiasi ir ant žemės, ir medžiuose, sugeba gerai laipioti ir plaukioti. Bendrai paėmus, jų gyvenimo būdas panašus į šeškų. Dažniausiai eina medžioti pavieniui, tačiau juos galima sutikti ir poroje ar nedidelėje šeimos grupėje.
Grizonai visaėdžiai. Daugiausia maitinasi smulkiais žinduoliais. Pagrindinis jų grobis – agučiai, pelės, šinšilos ir viskašos. Neatsisako paukščių ir jų kiaušinių, roplių, bestuburių ir vaisių.
Apie grizonų dauginimąsi nėra daug žinoma. Patelių nėštumas trunka apie 40 parų, atsiveda nuo dviejų iki keturių jauniklių.
Kai kur Pietų Amerikoje šie gyvūnai žmonių prijaukinami kovoti su graužikais.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ronald M. Nowak: Walker’s Mammals of the World. Johns Hopkins University Press, 1999 ISBN 0-8018-5789-9
