Francis Bacon (1909)
- Apie anglų filosofą skaitykite Francis Bacon.
| Fransis Bekonas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1909 m. spalio 28 d. Dublinas |
| Mirė | 1992 m. balandžio 28 d. (82 metai) Madridas |
| Tautybė | anglas |
| Veikla | XX a. tapytojas |
 Vikiteka |
Francis Bacon (1909) |
Fransis Bekonas (Beikonas, angl. Francis Bacon, 1909 m. spalio 28 d. – 1992 m. balandžio 28 d.) – XX a. anglų figūrinės tapybos kūrėjas. Tolimas Elžbietos I laikų filosofo F. Bekono (1561−1626) palikuonis. F. Bekonas buvo vienu žymiausių dailininkų, iškilusių po Antrojo pasaulinio karo.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fransis Bekonas gimė anglų šeimoje 1909 m. gruodžio 28 d. Dubline, Airijoje. Buvo antruoju iš šeimos penkių vaikų. Jo tėvas buvo žymus vietos arklių jodinėjimo mokytojas. Jį F. Bekonas apibūdino buvus siauro proto. Taip pat teigė, kad jis niekuomet nesutarė nei su tėvu, nei su motina, kurie priešinosi jo tapimui dailininku. F. Bekonas nuo vaikystės buvo astmatikas ir negavo pilno pradinio išsilavinimo. Pirmojo pasaulinio karo metu šeima gyveno Londone, kur tėvas dirbo Karo biure. Po 1920 m. šeima grįžo į Airiją pilietinio karo metu. F. Bekonas kurį laiką gyveno Kildere pas senelę, kuri savo ruožtu buvo ištekėjusi už vietos policijos vieno viršininkų ir gyvenamasis namas buvo įtvirtintas nuo galimų atakų. Maždaug tuo metu F. Bekonas, jo paties teigimu, pradėjo suvokti save homoseksualu ir, kad esą tai įkvėpė jo tėvas. 1925 m. F. Bekonas už homoseksualius polinkius, kai persirengė motinos drabužiais, buvo išvytas iš namų ir persikėlė į Londoną, 1927 m. − į Berlyną ir vėliau − į Paryžių. Vertėsi atsitiktiniais namų dekoravimo užsakymais, Paryžiuje pamatė P. Pikaso parodą, kuri jį paveikė. 1929 m. F. Bekonas grįžo į Londoną, pradėjo dirbti baldų ir interjero dizaineriu.
1930 m. pirmą kartą F. Bekonas eksponavo bendroje parodoje su tapytoju Roy de Maistre. 1934 m. įvyko pirmoji F. Bekono personalinė paroda Sunderland House Londone. 1937 m. jo kūrinai eksponuoti pas Thomas Agnew jaunųjų Britanijos dailininkų parodoje. Dailininkas tapė nedažnai ir daugelį savo kūrinių, sukurtų 1930 − 1940 m., sunaikino. Dėl astmos dailininkas buvo atleistas nuo karinės tarnybos Antrojo pasaulinio karo metu. F. Bekonas intensyviau pradėjo tapyti nuo 1944 m., kuriais sukūrė pirmu jo brandžiu darbu pripažįstamą paveikslą „Trys studijos prie krucifikso pagrindo“. Jo sukūrimo aplinkybes dailininkas apibūdino taip: „nutapiau jį pagiringas arba gerdamas, kartais nei pats nežinodamas, ką darau“. Dailininko tapyboje pasireiškė siurrealizmo bruožai. Jo kūryba po karo iškart susilaukė didelio dėmesio dėl teroro ir siaubo motyvų. Išgarsėjes dailininkas daug girtuokliavo ir pradėjo lošti, laiką leido Monte Karle. F. Bekono pirmoji išties stambi paroda įvyko 1949 m. Hanover galerijoje Londone.
Po 1950 m. F. Bekonas tapė paveikslus pagal kitų dailininkų pavyzdžius, pavyzdžiui, pagal D. Velaskeso popiežiaus Inocento X portretą, V. van Gogo „Dailininkas kelyje į Taraskoną“ ar pagal Eadweard Muybridge fotografijas. 1953 m. įvyko pirmoji F. Bekono personalinė paroda už Anglijos ribų − Durlacher Brothers galerijoje Niujorke. 1950-51 ir 1952 m. dailininkas keliavo į Pietų Afriką aplankyti su tėvu išsiskyrusios motinos, kelionėje sukūrė peizažų. 1954 m. lankėsi Italijoje, kur atstovavo D. Britaniją Venecijos bienalėje. 1972 m. Paryžiuje po parodos mirė F. Bekono meilužis nuo 1964 m. − George Dyer, kurio mirtis F. Bekoną įkvėpė sukurti tris didelius triptikus, laikomus vienais įspūdingiausių jo kūryboje.
Pagrindinės parodos:
- 1934 m. įvyko pirmoji F. Bekono personalinė paroda Sunderland House Londone;
- 1949 m. − Hanover galerijoje Londone
- 1953 m. − Durlacher Brothers galerijoje Niujorke;
- 1954 m. − Venecijos bienalėje;
- 1955 m. − pirmoji retrospektyvinė paroda Šiuolaikinių menų institute Londone;
- 1959 m. − San Paulo bienalėje;
- 1962 m. − retrospektyvinė Teito galerijoje Londone, kuri vėliau su pakeitimais parodyta Manheime, Turine, Ciuriche ir Amsterdame;
- 1963 m. − Salomon R. Gugenheim muziejuje, Niujorkas;
- 1971 m. − Gran Palė Paryžiuje;
- 1972 m. − Kunsthalėje Diuseldofe;
- 1975 m. − Metropoliteno meno muziejuje, Niujorkas;
- 1985 m. − retrospektyvinė Teito galerijoje Londone;
- 1989 ir 1990 m. − retrospektyvinė paroda Hiršhorno muziejuje Vašingtone, Los Andželo apygardos muziejuje ir Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje;
- 1996 m. − retrospektyvinė Šiuolaikinio meno muziejuje Pompidu centre Paryžiuje;
Iki gyvenimo galo F. Bekono šlovė tik augo. Dailininkas mirė 1992 m. balandžio 28 d. Madride. Jo palaikai buvo kremuoti. F. Bekono paveikslas „Trys Lucian Freud studijos“ viešo aukciono metu 2013 m. buvo parduotas už 142,405 mln. JAV dolerių ir sumušė brangiausio viešai parduoto kūrinio rekordą.[1]
Kūrinių galerijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kūriniai The Estate of Francis Bacon
- artnet.com
- Niujorko šiuolaikinio meno muziejus
- „Trys studijos prie krucifikso pagrindo“
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- guggenheim.org/ Archyvuota kopija 2016-01-19 iš Wayback Machine projekto.
- Encyclopaedia Britannica
- Edward Lucie-Smith. „Lives of the Great 20th-century Artists“. Thames and Hudson, 1999, p. 295–298
- Teito galerijos informacija