flyLAL - Lithuanian Airlines
- Kitos reikšmės – Lietuvos avialinijos (reikšmės).
| ||||
Įkurta | 1991 m. | |||
---|---|---|---|---|
Veikla sustabdyta | 2009 m. kovo 9 d. | |||
Pagrindinis oro uostas | Vilniaus oro uostas | |||
Antriniai oro uostai | Palangos oro uostas | |||
Dažno keleivio programa | Gintarinės mylios | |||
Aljansas | nepriklauso | |||
Lėktuvų skaičius | 12 | |||
Maršrutai | 18 | |||
Priklauso | FlyLAL group | |||
Būstinė | Vilnius, Lietuva | |||
Tinklalapis | /www.flylal.com |
AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ (prekės ženklas „flyLAL“) – Lietuvos oro linijų bendrovė, veikusi nuo 1991 m. iki 2009 m. (taip pat žinoma pavadinimais „Lithuanian Airlines“, „LAL“, „Lietuvos avialinijos“). Bendrovės pagrindinė bazė buvo Vilniaus oro uostas, antrinė bazė – Palangos oro uostas. 100 % bendrovės akcijų priklausė AB „flyLAL Group“ (dabar – AB „Ridota“). Pagrindinė „flyLAL“ veikla buvo keleivių skraidinimas, krovinių ir pašto siuntų gabenimas reguliariaisiais ir užsakomaisiais reisais.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ištakos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji, Vokietijoje pirkti aštuoni „LVGC VI“ lėktuvai su lietuviškais logotipais pakilo 1919 m. kovo 1 d. Oro transportavimas pradėtas Lietuvoje 1921 m., kuomet karo lėktuvais pradėtas skraidinti paštas visoje Lietuvoje. 1938 m. rugsėjo 20 d. Kaune buvo įkurta bendrovė „Lietuvos oro linijos“, kuri dviem septynviečiais Anglijoje pirktais „Percival Q.6 Petrel“ lėktuvais pradėjo skrydžius iš Kauno į Palangą ir Rygą.
1940–1990 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, civilinius skrydžius vykdė SSRS oro linijų bendrovės „Aeroflot“ Vilniaus padalinys.
Atkūrimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1991 m. rugsėjo 20 d. vietinio „Aeroflot“ padalinio pagrindu įkurta nacionalinė aviakompanija „Lietuvos avialinijos“. Tais pačiais metais bendrovė pirmoji rytų Europoje pradėjo eksploatuoti pirmąjį vakarietišką „Boeing 737“ lėktuvą. Aviakompanija pradėjo skraidinti naujais reguliariais maršrutais: Varšuva, Kopenhaga, Berlynas, Frankfurtas, Maskva ir Sankt Peterburgas.
1993 m. kovo 8 d. „Lietuvos avialinijos“ prisijungė prie IATA, kas garantavo tarptautinį oro linijų pripažinimą. Bendrovė įgavo teisę pardavinėti pasaulinių oro linijų bilietus skrydžiams, o jos skrydžių tvarkaraštis imtas rodyti pasaulio skrydžių kompiuterinės informacijos tinkluose.
Privatizavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki 2005 m. 100 % bendrovės akcijų valdė Lietuvos vyriausybė. 2005 m. įmonė privatizuota, naujieji savininkai pakeitė įmonės pavadinimą į „flyLAL“. 2006 m. bendrovės veikla išskaidyta pagal veiklos sritis, įsteigta įmonių grupė „flyLAL Group Services“ (dabar – AB „Avia Solutions Group“), kurią sudaro bendrovės:
- AB „FlyLAL – Lithuanian Airlines“ – veiklos nevykdo nuo 2009 m.;
- UAB „Flylal technics“ (dabar UAB „FL Technics“), užsiimanti orlaivių technine priežiūra ir remontu;
- UAB „BPC Travel“ – kelionių agentūra;
- UAB „FlyLAL Training Centre“ (dabar UAB „Baltic Aviation Academy“) – užsiima civilinės aviacijos specialistų mokymais;
- UAB „Passenger Terminal“ – keleivių terminalo operatorius;
- UAB „Avia Asset Management“ – teikia orlaivių ilgalaikės nuomos ir valdymo paslaugas;
- UAB „FlyLAL Charters“ (dabar UAB „Small Planet Airlines“) – teikia keleivių skraidinimo, pašto siuntų ir krovinių gabenimo užsakomaisiais skrydžiais paslaugas.
2008 m. bendrovė nusipirko pirmąjį „Boeing 757-200“ orlaivį.
2009 m. kovo 9 d. bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
Skrydžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prieš bankrotą bendrovė tiesiogiai iš Vilniaus reguliariaisiais reisais skraidino keleivius į 28 miestus. Kartu su bendrojo kodo partneriais „FlyLAL“ keleiviams buvo suteikta galimybė iš Vilniaus nuvykti į daugiau kaip 600 pasaulio miestų.
2007 m. vasarį bendrovė paskelbė, kad nuo 2007 m. balandžio sumažins reguliariųjų reisų skaičių ir daugiau dėmesio skirs užsakomiesiems skrydžiams. 2008 m. įsigijus „Boeing 757“, „FlyLAL“ planavo praplėsti skrydžių geografiją ir pradėti reisus į Afriką bei Šiaurės Ameriką. 2008 m. gruodį įmonė laikinai nutraukė skrydžius dėl pasunkėjusios finansinės padėties ir milijoninių skolų.
Nuo 2009 m. sausio 17 d. „FlyLAL“ skrydžių nebevykdo.
Flotilė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„FlyLAL“ lėktuvų flotilė (2008 m.):
- 2 x „Boeing 757-200“:
- LY-FLG – 2009 m. išnuomotas „SCAT“ (Kazachstanas);
- LY-FLA („FlyLAL Charters“);
- 3 x „Boeing 737-300“:
- LY-FLB – 2009 m. išnuomotas „SCAT“ (Kazachstanas);
- LY-AQV („FlyLAL Charters“);
- ES-LBC („FlyLAL Charters Estonia“);
- 4 x „Boeing 737–500“:
- LY-AWD – 2008 m. išnuomotas „SCAT“ (Kazachstanas);
- LY-AWE – 2008 m. išnuomotas „SCAT“ (Kazachstanas);
- LY-AWF – 2009 m. išnuomotas „SKY Europe“ (Slovakija);
- LY-AWG – 2009 m. išnuomotas „SKY Europe“ (Slovakija).
Buvę lėktuvai:
- „Boeing 737–200“ (3 vnt.) (LY-GPA, LY-BSG, LY-BSD);
- „Boeing 737–300“ (2 vnt.) (LY-BAG, LY-AGP);
- „Boeing 737–500“ (6 vnt.) (LY-BFV, LY-AZW, LY-AZY, LY-AGZ, LY-AGQ, LY-AZX);
- „SAAB 340“ (2 vnt.) (LY-SBA, LY-SBB);
- „SAAB 2000“ (7 vnt.) (LY-SBC, LY-SBD, LY-SBY, LY-SBK, LY-SBQ, LY-SBW, LY-SBG);
- „Jak-42“ (12 vnt.) – skraidė iki 2002 m.;
- „Tupolev Tu-134“ (8 vnt.) – skraidė iki 1998 m.;
- „Antonov An-24“ (4 vnt.) – skraidė iki 1996 m.;
- „Antonov An-26“ (3 vnt.) – skraidė iki 1996 m.
- Lockheed JetStar 731 (1 vnt. reg Nr. LY-AMB)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- V. Peseckas „Orinis susisiekimas Nepriklausomoje Lietuvoje“
- Filmas apie Lietuvos oro linijas 1939 m.
- „Avia Solutions Group“ svetainė
- „FlyLAL“ blog’as[neveikianti nuoroda]
- „Flylal“ įmonės likvidavimas. Pranešimai kreditoriams.
|