Eiliuotoji Livonijos kronika
Eiliuotoji Livonijos kronika (vok. Livländische Reimchronik, latv. Rīmju hroniku) – nežinomo autoriaus senąja vokiečių kalba (aukštaičių tarme) eilėmis parašyta kronika, apimanti maždaug 1143–1290 m. laikotarpį.
Kronikos autorius greičiausiai buvo Livonijos ordino brolis. Šioje kronikoje dėstymas yra paremtas Kalavijuočių ordino magistrų valdymo metais ir, skirtingai nuo Henriko Latvio kronikos, labai retai įvardijami Rygos arkivyskupai, formaliai buvę užkariaujamo krašto siuzerenais. Vis tik, kadangi autoriaus pagrindinis tikslas buvo parodyti Baltijos rytinės pakrantės christianizacijos eigą, kronikoje pasakojama būtent apie estų ir kitų regiono genčių krikščioninimo eigą, o ne tiek apie vidinę Kalavijuočių ordino istoriją. Kronika yra labai vertingas šaltinis Lietuvos istorijai: Mindaugo krikšto ir karūnacijos aplinkybes ji suteikia daugiausia žinių, palyginus su kitais šaltiniais. Šioje kronikoje taip pat išsamiausiai aprašyti Saulės (1236) ir Durbės (1260) mūšiai, pasibaigę lietuvių (žemaičių) pergale.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Eiliuotoji Livonijos kronika, in: Mindaugo knyga. Istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2005. 191–136 p. Tai – pirmąkart paskelbtas visos kronikos teksto vertimas į lietuvių kalbą.