Didžiosios dorybės
Keturios didžiosios dorybės arba pagrindinės dorybės – dorybių, kuriomis remiasi kitos dorybės sąrašas, kilęs iš senovės graikų filosofijos, pirmąkart aiškiai paminėtas Platono veikale „Valstybė“.[1]
- Išmintis arba protingumas (sen. gr. φρόνησις = phronēsis, lot. prudentia)
- Teisingumas (sen. gr. δικαιοσύνη = dikaiosynē, lot. iustitia)
- Saikas arba susivaldymas (sen. gr. σωφροσύνη = sōphrosynē, lot. temperantia)
- Drąsa arba tvirtumas (sen. gr. ἀνδρεία = andreia, lot. fortitudo)
Platono veikale „Valstybė“ Sokratas teigė, kad idealioje valstybėje būtų trys žmonių klasės: žemdirbiams bei amatininkams reikalingas susivaldymas, kariams reikalinga drąsa, valdantiesiems reikalinga išmintis, tuo tarpu teisingumas pasireiškia visų jų harmonija.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 John Rickaby „Cardinal Virtues“ // „The Catholic Encyclopedia“. Vol. 3. New York: Robert Appleton Company, 1908 [1]
- ↑ Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1805 paragrafas [2]