Pereiti prie turinio

Cheneral Santosas

Koordinatės: 6°07′0″ š. pl. 125°10′0″ r. ilg. / 6.11667°š. pl. 125.16667°r. ilg. / 6.11667; 125.16667 (Cheneral Santosas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cheneral Santosas
Dakbayan sa Heneral Santos
Miesto reginys
Cheneral Santosas
Cheneral Santosas
6°07′0″ š. pl. 125°10′0″ r. ilg. / 6.11667°š. pl. 125.16667°r. ilg. / 6.11667; 125.16667 (Cheneral Santosas)
Laiko juosta: (UTC+8)
Valstybė Filipinų vėliava Filipinai
Regionas SOCCSKSARGEN
Provincija Pietų Kotabato provincija
Gyventojų (2015) 594 446
Plotas 492,86 km²
Tankumas (2015) 1 206 žm./km²
Altitudė 15 m
Tinklalapis gensantos.gov.ph
Vikiteka Cheneral Santosas
Kirčiavimas Chenerál Sántosas[1]

Cheneral Santosas, anksčiau Dadiangasas (angl. General Santos, seb. Dakbayan sa Heneral Santos, hil. Dakbanwa/Syudad sang Heneral Santos, tag. Lungsod ng Heneral Santos, trumpiniai G.S.C. arba GenSan) – miestas Filipinuose, labiausiai nutolęs į šalies pietus, Mindanao salos pietuose, šiaurinėje Sarangani įlankos pakrantėje. Apylinkėse plyti lygumos, klimatui būdingas didelis kiekis kritulių ir tropinė šiluma, sudarantys išskirtines sąlygas vystytis žemės ūkiui.

Cheneral Santosas Filipinuose yra 15–tas pagal dydį su 594 tūkst. gyventojų (2015). Gyvena daugiausiai katalikų, taip pat didelės protestantų ir musulmonų bendruomenės. Plačiausiai vartojama sebuanų kalba, kartu su tagalų ir anglų kalbomis.

Geografinė padėtis

XV a. į šią vietovę iš Arabijos atvyko misionieriai skleisti islamą. Jų valdymas truko ir prie ispanų valdžios, iki XIX a. pabaigos, kai Filipinai atiteko JAV. 1914 m. pasirodė pirmieji krikščionys. 1920 m. susikūrė pirmoji ilokanų bendruomenė. 1938 m. generolas Paulino Santos paskirtas valdyti turtingą žemėmis ir jūros resursais kraštą, kuriame kūrėsi persikėlėliai iš labiau išsivysčiusios Lusono salos. 1948 m. įkurtas savarankiškas Buayan municipalinis rajonas, kuriam 1954 m. suteiktas jo įkūrėjo generolo Santoso vardas. 1968 m. suteiktos miesto teisės.

Cheneral Santoso miestas yra SOCCSKSARGEN regiono pramonės ir prekybos centras. Yra oro ir jūrų uostai. Išvystyta žvejyba ir žuvies, daugiausiai tunų perdirbimas (neoficiali Filipinų „tunų sostinė“). Apylinkėse dideliais kiekiais auginami ananasai, manijokai, ryžiai, kukurūzai, kokoso riešutai ir bananai.

Miestas garsėja kasmetiniais Kalilangan ir tunų festivaliais, yra Klaja ekoparkas, Matutum kalnas, gen. Santoso muziejus. Veikia Dadiangaso, Mindanao ir New Era universitetai.

Cheneral Santosas – kelionių gidai, susiję su straipsniu