Bronislovas Lubys
| Bronislovas Lubys | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gimė | 1938 m. spalio 8 d. Plungė |
| Mirė | 2011 m. spalio 23 d. (73 metai) Druskininkai |
| Sutuoktinis (-ė) | Lyda Lubienė |
| Veikla | Lietuvos verslininkas, pramonininkas, LR Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, chemikas. |
| Žinomas (-a) už | LR ministras pirmininkas 1992–1993 |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Bronislovas Lubys (1938 m. spalio 8 d. Plungėje – 2011 m. spalio 23 d. Druskininkuose, palaidotas Plungėje) – Lietuvos verslininkas, pramonininkas, LR Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, chemikas, KTU docentas, KTU ir Klaipėdos universiteto (KU) garbės daktaras, mecenatas, Jonavos rajono garbės pilietis, didžiausios asocijuotos verslo struktūros Lietuvoje (LPK) vadovas, antro pagal dydį lietuviško kapitalo koncerno „Achemos grupė“ vadovas ir pagrindinis akcininkas (valdė ~51 % akcijų); ilgą laiką buvo laikomas turtingiausiu žmogumi Lietuvoje[1].
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1946–1957 m. mokėsi Plungės vidurinėje mokykloje. Ją baigęs, 1957–1963 m. studijavo KPI Chemijos fakultete, įgijo chemijos inžinierius laipsnį. 1963–1976 m. studijavo LŽŪA aspirantūroje[2], kurią baigė, apgynęs chemijos mokslų kandidato laipsnį (1993 m. Lietuvos mokslų tarybos laipsnis nostrifikuotas kaip technikos mokslų daktaro). 1983–1991 m. buvo KPI (vėliau – KTU) Chemijos fakulteto Fizikinės chemijos katedros dėstytojas. Nuo 1989 m. – docentas.
1963–1964 m. buvo VĮ „Azotas“ skyriaus viršininkas, 1964–1971 m. – cecho viršininko pavaduotojas. 1971–1985 m. – vyriausiasis inžinierius, 1985–1991 m. – direktorius, generalinis direktorius. 1993–1994 m. Jonavos VĮ „Azotas“ generalinis direktorius. Pervadinus įmonę nuo 1994 m. AB „Achema“ prezidentas.
1991–1992 m. dirbo kaip LR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas (vicepremjeras), 1992–1993 m. – LR Ministras Pirmininkas.[3] Nuo pat įkūrimo (1993 m.) Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir AB koncerno „Achemos grupė“ prezidentas, valdybos pirmininkas. Nuo 1999 m. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) prezidentas, valdybos pirmininkas. Mirė 2011 m. Druskininkuose nuo širdies priepuolio.
Visuomeninė veikla ir pasiekimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]LTSR laikais aktyviai dalyvavo steigiant Lietuvoje stambiąją cheminių trąšų gamybos pramonę, statė ir vadovavo Jonavos azotinių trąšų gamyklai, buvo ilgametis GS „Azotas“ direktorius. Kuravo specialistų šiai pramonės šakai ruošimą, profesinį tobulinimą. Vienas Lietuvos pramonės po Nepriklausomybės atkūrimo puoselėtojų. Atstovavo Lietuvos pramonininkų, Lietuvos ūkio interesams užsienyje. Buvo Tarptautinės trąšų asociacijos (JFO) tarybos narys, vienas iš Baltijos jūros baseino šalių verslo kongreso Stokholme bei Europos pramonės ir verslo kongreso steigėjų[4].
Jonavos rajono tarybos narys. Daug prisidėjo prie Jonavos miesto augimo ir gražėjimo, rėmė kultūrinį ir ekonominį miesto vystymąsį[5].
1998 m. kartu su penkiolika kitų žymių Lietuvos žmonių įkūrė Algirdo Brazausko fondą (fondo veikla – jaunų mokslininkų ir studentų rėmimas). Mokslinių tyrimų rėmėjas, KTU mecenatas[6] Cheminės inžinerijos specialistų ruošimo KTU Cheminės technologijos fakultete rėmėjas, materialinės – techninės bazės stiprintojas. Jo iniciatyva įkurtas mokymo centras, populiarinantis cheminės inžinerijos profesiją tarp moksleivių.
51 išradimo, daugelio straipsnių spaudoje autorius. Įvairių parodų sidabro ir bronzos medalių laimėtojas, LR mokslinės techninės draugijos premijų laureatas[7].
Lietuvos rankinio jaunimo čempionas (1956 m.), TSRS vandens turizmo čempionas (1968 m.)[8].
2002 m. suteiktas Kauno technologijos universiteto Garbės daktaro laipsnis.
2015 m. Jonavoje prie Meno mokyklos pastatytas paminklas.[9]
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- LTSR nusipelnęs inžinierius, 1978 m.;
- Lietuvos Respublikos nepriklausomybės medalis;
- II laipsnio Gedimino ordinas;
- Lenkijos Respublikos Komodoro ordinas;
- Jonavos rajono garbės pilietis, 2000 m.;
- Plungės miesto garbės pilietis, 2002 m.;
- Klaipėdos universiteto garbės daktaras, 2001 m.;
- KTU Garbės daktaras (2002 m. birželio 19 d.);
- Tarptautinė Petro Didžiojo vardo premija, 2002 m.;
- Estijos II laipsnio Baltosios žvaigždės ordinas, 2004 m.;
- Belgijos Karūnos didžiojo karininko ordinas, 2006 m.;
- „Krištolinė gulbė“ (apdovanojimas už didžiausią indėlį į Jonavos rajono savivaldybės biudžetą; stambių įmonių kategorijoje), 2007 m.;
- „Darbo žvaigždė" (apdovanojimas), 2008 m.;
- Rusijos Federacijos Technologinių mokslų akademijos užsienio narys – akademikas[10].
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ pagal 2008, 2009 m. „Veido“ atliktus tyrimus (žr. Lietuvos turtingiausių žmonių trisdešimtukas)
- ↑ LRV vadovo tinklalapis[neveikianti nuoroda]
- ↑ LR Seimo informacija Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ LPK informacija Archyvuota kopija 2010-05-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ rajono tarybos sprendimas 2000-08-04 Nr. 77 dėl Garbės piliečio vardo suteikimo[neveikianti nuoroda]
- ↑ KTU informacija Archyvuota kopija 2008-06-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ LRV informacija[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Kas yra kas Kauno apskrityje 1999“ Archyvuota kopija 2008-10-06 iš Wayback Machine projekto. 279 psl.
- ↑ Įamžintas B. Lubio atminimas Jonavoje Archyvuota kopija 2016-10-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ UAB „Neolitas“ informacija Archyvuota kopija 2008-10-06 iš Wayback Machine projekto. 2005–2007 m.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Aleksandras Abišala |
Lietuvos ministras pirmininkas 1992 - 1993 |
Po to: Adolfas Šleževičius |
| |||||||||||
