Pereiti prie turinio

Baltažiedė robinija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baltažiedė robinija

Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Pupiečiai
( Fabales)
Šeima: Pupiniai
( Fabaceae)
Gentis: Robinija
( Robinia)
Rūšis: Baltažiedė robinija
( Robinia pseudoacacia)
Binomas
Robinia pseudoacacia
L.

Baltažiedės robinijos natūralaus paplitimo

arealas Šiaurės Amerikoje

Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia), dažnai klaidingai įvardijama kaip akacija – pupinių (Fabaceae) šeimos medžių rūšis. Kilusi iš pietryčių JAV, tačiau plačiai įveista Azijoje, Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Dėl smarkaus plitimo atžalomis paskelbta Lietuvoje invaziniu augalu.[1]

Užauga 12–20 m, kartais iki 20–30 m aukščio su iki 80 cm skersmens kamienu. Retkarčiais pasitaiko iki 52 m aukščio ir 1,6 m skersmens kamienu. Laja reta, senesnių medžių skėtiška. Lapai melsvi, plunksniški, 10–25 cm ilgio, su 9-19 lapelių, kurių ilgis 2–5 cm, plotis 1,5–3 cm. Šakos rakiuotos. Žiedai kvapūs, balti, susitelkę į vešlias, 8–20 cm ilgio kekes. Vaisius – 5–10 cm ilgio ankštis su 4–10 sėklų. Augalas šviesiamėgis. Mediena labai kieta, tvirta, atspari dūlėjimui. Šaltesnio klimato srityse augalas šaltomis žiemomis gali apšalti.

Lietuvoje baltažiedės robinijos gausiai auga Kuršių nerijoje, Kauno, Švėkšnos, Druskininkų parkuose[2].



  1. Aplinkos ministro įsakymas dėl invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo
  2. Baltažiedė robinija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 557