Balstogės Branickių rūmai

53°07′50″ š. pl. 23°09′53″ r. ilg. / 53.13056°š. pl. 23.16472°r. ilg. / 53.13056; 23.16472

Branickių rūmai
Branickių rūmai Balstogėje
Vieta	Balstogė
Įkurtas	1691–1697 m. ir 1728–1752 m.
Rūmų stilius	vėlyvasis barokas
Bajorų giminės	Branickiai

Balstogės Branickių rūmai (lenk. Pałac Branickich w Białymstoku) – rūmai esantys Balstogės mieste. Rūmai pastatyti XVIII a. pirmojoje pusėje Abiejų Tautų respublikos etmono Jano Klemenso Branickio užsakymu. Rūmų kompleksas su savo parkais, paviljonais, sodais ir skulptūromis bei miesto rotušė ir vienuolynas buvo pastatyti panašiu laiku pagal prancūziškąjį pavyzdį ir dėl to XVIII a. buvo vadinami Lenkijos Versaliu (Versailles de la Pologne)^[1] ar Palenkės Versaliu (Versailles de la Podlachie)^[2].

Istorija

Pirmasis medinis dvaras šioje vietoje priklausė Raczkowicz šeimai. XVI a. šios valdos atiteko Petrui Viesiolovskiui, kurio užsakymu buvo pastatyti mūriniai, gotikinių ir renesansinių architektūros elementų turintys dviejų aukštų rūmai. Rūmų architektas buvo Hiobas Bretfusas.^[3] 1637 m. vaikų neturėjęs Kristupas Viesiolovskis paliko šias valdas valstybei. Už nuopelnus kare su švedais šios valdos buvo dovanotos Stefanui Čarneckiui, kuris po savo mirties paliko šiuos rūmus savo dukrai Kotrynai Aleksandrai, Lenkijos dvaro maršalkos Jano Klemenso Branickio žmonai. Rūmų rekonstrukciją pradėjo etmono tėvas Stefanas Mikalojus Branickis, kurio užsakymu 1691–1697 m. rūmai buvo praplėsti ir rekonstruoti barokiniu architektūros stiliumi. 1691-1697 m. rūmų rekonstrukcijai, kurios metu be kita ko vienas iš bokštų buvo pritaikytai laiptinei, vadovavo olandų architektas Tilmanas Gamerietis.^[4] Rekonstrukcijos metu pagalbiniai pastatai buvo išplėsti, virš pagrindinio įėjimo įrengta jonėninė kolonada, o visą pastatą papuošė skulptūros.

1726 m. frankofiliškoje Lenkijos aristokratijos aplinkoje užaugusio etmono Jano Klemenso Branickio ir jo žmonos Izabelos Poniatovskos užsakymu prasidėjo naujų rūmų statybos.^[5] Rūmai statyti pagal to meto prancūziškas meno ir architektūros tendencijas. Rūmų rekonstrukcijai vadovavo vokiečių architektas Johanas Sigmundas Deibelis. Rekonstrukcijos metu rūmai buvo praplėsti, pastatyti bokšteliai, atnaujintas rūmų fasadas, pagal prancūzišką modelį pagrindinis rūmų pastatas buvo sujungtas su pagalbiniais pastatais. Po architekto Johano Deibelio mirties 1750 m. jo darbus perėmė lenkų architektas Jakubas Fontana, kuris buvo rūmų vestibiulio autorius. Rūmų interjerą dekoravo Simonas Čechovičius, Augustinas Mirys ir Jean-Baptiste Pillement. Apie 1771 m. šalia rūmų buvo pastatyti Balstogės Branickių rūmų svečių namai. Rūmuose buvo rengiami teatrai, opera ir baletas. Rūmuose lankydavosi daug svečių, iš kurių žymiausi buvo karaliai Augustas II, Augustas III, Stanislovas Augustas Poniatovskis, Imperatorius Juozapas II, Rusijos imperijos caras Pavelas I ir Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII. Kartu su rūmų statyba buvo pastatyta ir centrinė Balstogės miesto dalis su jos trikampe turgaus aikšte.

Pagal etmono testamentą rūmai atiteko jo žmonai Izabelai Poniatovskai. 1802 m. rūmus perėmė Prūsijos karalystė, o nuo 1807 m. Rusijos imperijos caras Aleksandras I. 1920 m. vasarą rūmuose buvo įsikūręs Lenkijos bolševikų komitetas. Per II pasaulinį karą buvo sunaikinta apie 70 % rūmų. 1946–1960 m. rūmai buvo atstatinėjami. Atstatinėjimo darbams vadovavo architektas Stanisław Bukowski. Nuo 1950 m. rūmuose veikia Balstogės medicinos universitetas. 1958 m. gruodžio 1 d. rūmai buvo įtraukti į Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašą.

Branickių rūmai
Rūmų vartai
Rūmų vartai
Rūmų vartai
Rūmų sodai
Rūmų sodai
Rūmų viduje
Rūmų viduje

Nuorodos

Vikiteka: Balstogės Branickių rūmai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

↑ Artaud de Montor (1834). Encyclopédie des gens du monde: répertoire universel des sciences, des lettres et des arts; avec des notices sur les principales familles historiques et sur les personnages célèbres, morts et vivans (prancūzų k.). 4. Librairie de Treuttel et Würtz. p. 143. Rentré dans ses terres, Branicki, déjà aflaibli par l'âge, y vécut tranquillement, occupé à embellir sa résidence de Białystok, qu'on surnomma le Versailles de la Pologne.
↑ Michelin-Grüne Reiseführer (2009). Pologne (prancūzų k.). Michelin. p. 159. ISBN 2-06-713917-7.
↑ Władysław Paszkowski (1952). Wątki gotyckie Pałacu Branickich w Białymstoku (Gotikiniai Branickių rūmų Balstogėje elementai) (lenkų k.). 5. Ochrona Zabytków. p. 287.
↑ Roland Brockmann (2006). Polen (vokiečių k.). Baedeker. p. 159. ISBN 3-8297-1096-8.
↑ "Miasto Białystok". wrotapodlasia.pl (lenkų k.). Suarchyvuota iš originalo 2008-04-11. Tikrinta 2008-06-28.

Rūmų tinklalapis (lenk.) Archyvuota kopija 2018-11-02 iš Wayback Machine projekto.;
Virtualus pasivaikščiojimas Archyvuota kopija 2011-07-16 iš Wayback Machine projekto.;

[1] Artaud de Montor (1834). Encyclopédie des gens du monde: répertoire universel des sciences, des lettres et des arts; avec des notices sur les principales familles historiques et sur les personnages célèbres, morts et vivans (prancūzų k.). 4. Librairie de Treuttel et Würtz. p. 143. Rentré dans ses terres, Branicki, déjà aflaibli par l'âge, y vécut tranquillement, occupé à embellir sa résidence de Białystok, qu'on surnomma le Versailles de la Pologne.

[2] Michelin-Grüne Reiseführer (2009). Pologne (prancūzų k.). Michelin. p. 159. ISBN 2-06-713917-7.

[3] Władysław Paszkowski (1952). Wątki gotyckie Pałacu Branickich w Białymstoku (Gotikiniai Branickių rūmų Balstogėje elementai) (lenkų k.). 5. Ochrona Zabytków. p. 287.

[4] Roland Brockmann (2006). Polen (vokiečių k.). Baedeker. p. 159. ISBN 3-8297-1096-8.

[5] "Miasto Białystok". wrotapodlasia.pl (lenkų k.). Suarchyvuota iš originalo 2008-04-11. Tikrinta 2008-06-28.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]