Pereiti prie turinio

Atitvara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Plytinė išorinė atitvara
Apšildoma atitvara
Erdvinė atitvara – „Šokantis namasPrahoje

Atitvara arba atitvarinės konstrukcijos, arba pastato atitvarosarchitektūrinis ir statybinis terminas, apimantis pastato išorinius ir vidinius konstrukcinius elementus, skirtus atitverti pastato vidų nuo išorės arba vienas patalpas nuo kitų. Terminas atitvara pradėtas vartoti siekiant atskirti šnekamojoje kalboje vartojamą terminą siena, kuris gali turėti ir daug kitų reikšmių, pav., valstybės siena, Berlyno siena, Kinų siena, atraminė siena, ekraninė siena ir t. t.

Pagal vietą pastato konstrukcinėje erdvėje atitvaros gali būti išorinės, vidinės. Pagal vietą erdvėje atitvaros būna vertikaliosios (išorinė ir vidinė siena, pertvara), horizontaliosios (perdanga, stogas) ir erdvinės. Pagal konstrukcinių medžiagų ypatybes atitvaros būna vienalytės ir sudėtinės (pvz., daugiasluoksnės sienų plokštės), monolitinės ir surenkamosios.

Išorinė atitvara

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išorinė atitvara yra fasado elementas ir sudaro pastato apvalkalą, saugo nuo drėgmės, šalčio, karščio, triukšmo. Dažnai išorinės atitvaros yra ir laikančiosios konstrukcijos, ant kurių remiasi ir laikosi pastato perdangos tarp aukštų, fasado konstrukciniai elementai (erkeris, frontonas, langas, vitražas) bei stogas. Atitvara nelaikoma pamatas, balkonas, karnizas, kolona, kontraforsas, piliastras, atvira veranda bei kiti elementai. (pastaba: pamatas gali būti laikomas atitvara, kai jis yra ir rūsio siena).

Vidinė atitvara

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidinės atitvaros dalija pastato erdvę į patalpas, izoliuoja arba sugeria garsą, sulaiko šilumą. Dažnai vidinės atitvaros yra ir perdangas tarp aukštų bei vidinius konstrukcinius elementus (laiptinė, galerija) laikančiosios konstrukcijos. Taip pat atitvaromis gali būti laikomos mobilios ( perstatomos, slankiojančios, išsiskleidžiančios) atitvaros arba baldinės atitvaros ( atitvaros pagamintos iš baldams gaminti skirtų medžiagų, komponuojamos kartu su baldinėmis vitrinomis, sieninėmis spintomis ar lentynomis). Baldinės ir mobilios atitvaros laikomos atitvaromis ir tuo atveju, kai jos nepilnai ( nesandariai) atitveria vieną patalpą nuo kitos.

Atitvarų gamybai naudojamas mūras, akmuo, betonas, gelžbetonis, mediena, stiklas, stiklo paketas, metalas, plastikas, ir kt. medžiagos.[1]

  1. Atitvara. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 131 psl.