Animacijos studija

Animacijos studija – įmonė, kurianti animacinę produkciją. Didžiausios tokios kompanijos turi savo fizinę įrangą, darbuotojus dirbančius su ja, bei turi lemiamą balsą nuomojant ar parduodant pagamintą produktą. Jos taip pat turi platinimo teises ir kūrybines teises į personažus sukurtus/priklausančius kompanijai (panašiai kaip autoriai turi autorines teises). Kai kuriais ankstyvaisiais atvejais, jos taip pat turėjo patentus animacijos metodams naudotiems kai kuriose studijose našumui padidinti. Apskritai, teisiniu požiūriu, šios kompanijos yra verslo subjektai ir gali veikti atitinkamai.

Šiuo metu, yra apie 200 aktyvių animacijos studijų, kurios kuria ir platina animacinius filmus. Tai gali būti studijos pačios kuriančios animaciją arba korporacijos.

JAV studijos

Raoul Barré

Winsor McCay buvo plačiai pripažįstamas kaip animacinio filmo tėvas. Jis perdarė savo komiksų seriją „Mažylis Nemo“ (Little Nemo) į 10 minučių trukmės filmą, iš kurių 2 minutės buvo animuotos. Filmas buvo režisuotas kartu su J. Stuart Blackton ir išleistas 1911 m. balandžio 8 d. Tačiau, pirmos animacijos studijos titulas priklauso „Barré Studio“, kurią 1914 m. įkūrė Raoul Barré kartu su Bill Nolan nedaug aplenkdami „Bray Productions“, įkurtą J.R. Bray 1914 m. gruodį.

Nors Bray studija negavo „pirmosios“ titulo, tačiau jos darbuotojas Earl Hurd sukūrė patentus masinei studijos produkcijos gamybai. Kadangi, Hurd šių patentų neįregistravo savo vardu, o perdavė juos Bray, vėliau jie įkūrė „Bray-Hurd Patent Company“ ir pardavinėjo šias technologijas kitoms tuometinėms animacijos studijoms. Šiai kompanijai priklausė tokie patentai kaip: animacijos sistemos naudojančios piešimą ant permatomų celiuliozės lakštų ir stabilius vaizdus išlaikanti registravimo sistema. Bray taip pat sukūrė paprastą darbų pasidalinimo sistemą, kuri animacijos studijų yra naudojama ir dabar (animatoriai, padėjėjai, projektų kūrėjai ir t. t.).

Walt Disney

Šiuo ankstyvuoju laikotarpiu, žinomiausia animacijos studija buvo „Disney Brothers Animation Studio“ (dabar žinoma kaip „Walt Disney Animation Studios“), įkurta 1923 m. spalio 16 d. brolių Walt ir Roy O. Disney. Studija sukūrė savo pirmą trumpą animacinį filmą „Garlaivis Vilis“ (Steamboat Willie) 1928 m., kuris sulaukė didelio kritikų pripažinimo, tačiau tikrasis pripažinimas atėjo 1937 m., sukūrus pilnametražinį animacinį filmą „Snieguolė ir septyni nykštukai“ (Snow White and the Seven Dwarfs), kuris davė pradžią kitų studijų mėginimams sukurti pilnametražinius filmus. 1932 m., „Gėlės ir medžiai“ (Flowers and Trees), bendrovių „Walt Disney Productions“ ir „United Artists“ bendras kūrinys, laimėjo pirmą „Oskaro“ apdovanojimą „Už geriausią trumpą animacinį filmą“. Šis laikotarpis tarp trečiojo ir šeštojo dešimtmečių arba, kartais, nuo 1911 m. iki Walt Disney mirties 1966 m. yra žinomas kaip Auksinis JAV animacijos amžius, kadangi jis apima „Disney“ augimą bei „Warner Bros.“ ir „MGM“ tapimą garsiomis animacijos studijomis.

1941 m., Otto Messmer sukūrė pirmus reklaminius animacinius siužetus skirtus „Botany Tie“ skelbimams/orų prognozėms. Jie buvo rodomi per „NBC-TV“ Niujorke iki 1949 m. Tai buvo pirmi mėginimai animaciją perkelti į mažesnius ekranus. Toliau sekė pirmos animacinės serijos sukurtos specialiai televizijai „Triušis kryžiuotis“ (Crusader Rabbit), kurios buvo išleistos 1948 m. Serijų kūrėjas Alex Anderson turėjo sukurti studiją „Television Arts Productions“ specialiai šių serijų kūrimui, kadangi jo senoji studija „Terrytoons“ atsisakė kurti serijas televizijai. Tačiau, po „Triušio kryžiuočio“, daug studijų laikė tai pelningu verslu ir nuo to laiko daugelis įžengė į televizinę rinką. Bill Hanna su savo animacinėmis serijomis „Rufas ir Redis“ (Ruff and Reddy) ištobulino televizinės animacijos kūrimo procesą. Pirmosios pusės valandos trukmės animacinės serijos „Haklberio šuns šou“ (The Huckleberry Hound Show) pasirodė 1958 m. Šios serijos, kartu su anksčiau sėkmės sulaukusiais „Tomu ir Džeriu“ (Tom and Jerry), XX a. antroje pusėje, iškėlė Hanna animacijos studiją „Hanna-Barbera Productions“ į dominuojančią padėtį Šiaurės Amerikos televizinės animacijos rinkoje.

2002 metais, „Šrekas“ (Shrek), sukurtas „DreamWorks“ ir „Pacific Data Images“ laimėjo pirmą „Oskaro“ apdovanojimą „Už geriausią pilnametražį animacinį filmą“. Nuo tada, „Disney“/„Pixar“ sukūrė daugiausiai filmų laimėjusių ar nominuotų šiam apdovanojimui.

„Tiesiai į video“ rinka

„Tiesiai į video“ animacijos koncepcija išgyvena pakilimą Vakarų rinkose. Kartu su daugeliu komiksų personažų sulaukusių savo OVA (original video animation) tęsinių, naudojant vakarietišką pavadinimą „tiesiai į video“ animacija“ (direct-to-video animation), OVA rinka pasiekė JAV animacijos studijas. Nors terminas „tiesiai į video“ turi neigiamą atspalvį Europos ir Šiaurės Amerikos rinkose, tokios animacijos populiarumas paskatino studijas šiuo formatu išleisti daugelį komiksų personažų tokių kaip „Pragaro vaikis“ (Hellboy), „Žaliasis žibintas. Pirmas skrydis“ (Green Lantern: First Flight), „Visagaliai keršytojai“ (Ultimate Avengers), taip pat ir televizijos serialus tokius kaip „Šeimos bičas“ ir „Futurama“. „DC Comics“ netgi pristatė savo „tiesiai į video“ animacijos studiją, pavadintą „DC Universe Animated Original Movies“, kuri kuria tik šiai rinkai skirtus animacinius filmus. Augant nerimui dėl piratavimo, „tiesiai į video“ animacija gali tapti dar populiaresne ateityje.

Japonijos studijos

Hayao Miyazaki

Pirmas žinomas japoniškosios animacijos, dar žinomos anime vardu, pavyzdys atsirado apie 1907 m. Tačiau, tik 1956 m. Japonijos animacijos industrija sėkmingai pritaikė studijų formatą naudojamą Europoje ir Šiaurės Amerikoje ir tik 1961 m. šių studijų kūriniai pasiekė JAV. Iki pirmos svarbios japoniškosios animacijos studijos „Toei Animation“ įkūrimo 1956 m., animatoriai buvo nepriklausomi anime kūrėjai, nors ir dabar tokių dar yra.

Po „Toei Animation Co. Ltd.“ įkūrimo 1956 m., Japonijos studijų produkciją sudarė ne itin kokybiški animacijos kūriniai. Tačiau, 1958 m. spalį „Toei“ išleidus savo pirmą kino teatrams skirtą pilnametražį animacinį filmą „Pasaka apie Baltąją gyvatę“ (The Tale of the White Serpent), Japonijos animacijos industrija sulaukė plačiosios visuomenės pripažinimo. Savo pirmuose pilnametražiuose animaciniuose filmuose „Toei“ naudojo „Disney“ formulę: dažniausiai perpasakojama liaudies pasaka, sukuriamas ir išleidžiamas tik vienas filmas per metus, herojus lydi bendražygiai gyvūnėliai.

Atsižvelgiant į mažą populiarumą Amerikos rinkoje, japoniškoji kino salėms skirta animacija pasiekė Ameriką tik po beveik dviejų dešimtmečių. Tačiau, „Didžiojo Alakazamo“ (Alakazam the Great) sėkmė, išgarsino Osamu Tezuka, kuris vėliau taps Japonijos manga tėvu su jam būdingomis greitu veiksmu ir fantazija trykštančios istorijomis. Įtakotas vėlyvojo šeštojo dešimtmečio „Hanna-Barbera“ produkcijos, jis įkūrė pirmą televizinės animacijos studiją „Mushi Productions“ Japonijoje. 1963 metais, pirmosios studijos sukurtos animacinės serijos „Kosmoso berniukas“ (Astro Boy, japoniškas pavadinimas – „Galingasis Atomas“) sulaukė tokio milžiniško populiarumo, kad tais pačiais metais buvo įkurtos dar trys televizinės animacijos studijos, o „Toei“ atidarė televizinės animacijos padalinį. Didžiausias skirtumas tarp Šiaurės Amerikos ir Japonijos animacijos studijų buvo suaugusiems skirtas turinys japoniškoje produkcijoje. Tezuka manė, kad animacija neturi apsiriboti tik vaikais. Ši jo idėja patraukė daugelį studijų, kurios vėliau kurs suaugusiems skirtas versijas tokių klasikinių istorijų kaip „Heidi, mergaitė iš Alpių“ (Heidi, Girl of the Alps), „Tūkstantis ir viena naktis“, „Jaunos mergaitės dienoraštis“ ir kt.

XX a. 9-ajame dešimtmetyje animacijos studijos sugrįžo prie savo kino šaknų. To priežastis – sėkmingas Hayao Miyazaki filmas „Nausika iš Vėjų slėnio“ (Nausicaä of the Valley of the Wind). Ši sėkmė lėmė tai, kad „Tokuma Shoten“ leidykla finansavo naują animacijos studiją „Studio Ghibli“, kuri buvo naudojama asmeniniams Miyazaki ir jo artimo draugo Isao Takahata darbams. Daugelis „Ghibli“ studijos darbų (gyvo veiksmo ar animacijos forma) tapo vienais pelningiausių kino filmų Japonijoje.

OAV/OVA rinka

OAV rinka atsirado 1984 m. Šis formatas daugiausiai buvo skirtas namų video rinkai, aplenkiant televiziją ir kino teatrus. „OAV“ terminas apima „tiesiai į video“ formatu išleistus filmus, neskirtus kino teatrams. Sutrumpinimas „OAV“ buvo pakeistas į „OVA“, siekiant išvengti painiojimo su suaugusiems skirtais video filmais (Adult Video). OVA trukmė gali svyruoti nuo pusės valandos iki gerokai daugiau nei dviejų valandų. Filmo ištakos ar istorija turi būti originalios, nors kartais siužetas remiasi ilgiau leidžiama manga ar animacinėmis serijomis. Kadangi, OAV rinka nėra priklausoma nuo griežtų taisyklių skirtų televizinei animacijai ir kino filmams, šioje produkcijoje yra pakankamai daug smurtinio ir/arba pornografinio turinio. Kai kurie OAV žanro atstovai sulaukė tokio didelio pripažinimo, kad buvo perkurti kaip televizinės anime serijos arba kino filmai.

Kadangi, dauguma naujų OVA yra kilę iš kitos animacinės produkcijos, daugelis animacijos studijų, anksčiau dirbusių prie animacinių serijų ar filmų ir Japonijos manga adaptacijų, įžengė į OVA rinką siekdamos išnaudoti savo flagmanų populiarumą. Tarp jų tokios studijos kaip „Production I.G.“ ir „Studio Deen“. Ši rinka daugiausiai skirta 25–40 metų žmonėms gyvenantiems Japonijoje.

Nuosavybės tendencijos

Augant animacijos industrijai, studijų nuosavybės tendencijos laikui bėgant kito. Dabartinės studijos, tokios kaip „Warner Bros.“ ir ankstyvosios, tokios kaip „Fleischer Studios“, pradėjo savo gyvenimą kaip mažos, nepriklausomos studijos vadovaujamos labai mažos grupės žmonių. Kai jos buvo nupirktos ar parduotos kitoms kompanijoms, jos susijungė su kitomis studijomis ir padidėjo. Tokio scenarijaus trūkumas buvo tas, kad atsirado stipri tendencija siekti pelno ir kūrybiškumą slopinanti studijų vadovybė. Deja, tai vyksta ir dabar.

Dabartinės nepriklausomos animacijos studijos, siekdamos išlaikyti kūrybinę laisvę, pasirašo kontraktus su didelėmis animacijos studijomis, leidžiančius joms (didžiosioms) licenzijuoti filmus tokiu būdu išvengiant didžiųjų studijų valdymo (kitaip sakant, išsiperka sau laisvę). Tokio bendradarbiavimo pavyzdžiai: „DreamWorks“ ir „Paramount Pictures“, „Blue Sky Studios“ ir „20th Century Fox“.

Animatorių kontraktai

Nors studijose yra pastovių/pilno darbo laiko pozicijų, tačiau dauguma animatorių dirba pagal kontraktus. Kai kurie animatoriai yra laikomi pagrindinės studijos grupės dalimi, kas reiškia, kad jie dirbo studijoje nuo jos įkūrimo arba yra talentingi darbuotojai atvilioti iš kitų animacijos studijų. Tai yra „saugiausios“ pozicijos animacijos studijoje, nors studija gali turėti taisykles reguliuojančias tokių pareigų trukmę. Kadangi, dabar studijos gali pasamdyti animatorius „nuomojamo darbo“ (angl. work for hire) pagrindu, tai reiškia, kad daugelis kūrėjų neturi teisės į savo kūrinius, skirtingai nuo kai kurių ankstyvųjų animatorių. Autorinių teisių apimtis yra reguliuojama vietiniais intelektinės nuosavybės įstatymais.

Animatorius taip pat turi žinoti apie sutarčių teisę ir darbo įstatymus toje vietoje, kurios jurisdikcijai priklauso animacijos studija. Buvo daugybė teisminių ginčų dėl autorinių teisių į tokius žinomus kūrinius kaip „Kung Fu Panda“ ir „Kempiniukas Plačiakelnis“. To priežastis buvo autorių teisių sutartyse esanti išlyga, teigianti, kad idėja negali būti apsaugota; apsaugotas gali būti tik konkretus darbas. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog animatoriai galimai iškėlė šias naujas personažų ar scenarijaus idėjas studijoje, tačiau, kadangi pačios idėjos negali būti apsaugotos, vadinasi studija gali legaliai pasipelnyti panaudodama individualaus animatoriaus idėjas. Tačiau, tai nesustabdė daugelio nepriklausomų menininkų pradėtų teismo procesų siekiant pripažinti jų autorines teises į personažus sukurtus skirtingose studijose.

Animacijos specializacijos

Tradicinės animacijos pavyzdys. E. Muybridge rotoskopu animuotas arklys, XIX a.

Kai kurios animacijos studijos gali specializuotis tam tikrose animacijos srityse. Studija gali specializuotis (tačiau nėra apribota) tokiose srityse:

• Tradicinė animacija – judančių paveikslėlių kūrimo metodas 2D aplinkoje. Judėjimas sukuriamas pasinaudojant paveikslėlių seka rodoma 24 kadrų per sekundę greičiu.
• 2D kompiuterinė animacija – judančių paveikslėlių kūrimas 2D aplinkoje naudojantis specialiomis kompiuterinėmis programomis. Šis terminas taip pat gali būti naudojamas pavadinti informatikos sritį, įgalinančią sukurti programinę įrangą šiai technikai ar joje naudojamus modelius.
• 3D kompiuterinė animacija – objektų animacija trimatėje erdvėje. Jų judėjimas gali būti pakeistas taip, kad atkartotų judėjimą realiame pasaulyje.
• Animuoti objektai – sustabdyto kadro animacijos forma, kuri apima visų ne pieštų objektų animuotą judėjimą. Tokie objektai yra žaislai, lėlės, blokai ir t. t., kurie nėra lengvai formuojami (kaip pvz.: vaškas ar molis) ir nėra sukurti atrodyti kaip atpažįstami žmonių ar gyvūnų personažai.

  

  Plastilininė animacija

• Molis – dar vadinama molmacija (claymation), yra sustabdyto kadro animacijos dalis naudojanti molines figūrėles ir objektus.
• Iškarpymas (Cut-Out)
• Skaitmeniniai efektai
• Įamžinimas filme (Engraving on Film)
• Rašalas ant popieriaus (Ink on Paper) – dar žinoma kaip tradicinė celių animacija, naudojanti permatomų medžiagų lakštus (celė) tam, kad nupiešti objekto kontūrus (vienoje lakšto pusėje) ir nuspalvinti objektą (kitoje pusėje), kuris vėliau bus animuotas ant įvairių kitų lakštų, taip suteikiant sluoksniuotumo jausmą animacijai.
• Flash/internetinė animacija – animuoti kūriniai, sukurti naudojant „Adobe Flash” programinę įrangą, kuri leidžia sukurti vektorine grafika paremtas animacijos programas.
• Gyvo veiksmo (Live Action) – filmas ar medija, kurie sujungia neanimuotus aktorius ar objektus ir animuotus elementus.
• Judesių fiksavimas (Motion Capture). Ši technika apima objekto pozicijos ir orientacijos fizinėje erdvėje matavimą ir gautų duomenų užrašymą kompiuteriui suprantama forma. Tarp tokių objektų gali būti: žmonių ir ne žmonių kūnai, veido išraiškos, kameros ar šviesos pozicijos ir kiti scenos elementai.
• Dažais ant stiklo
• Pieštuku ant popieriaus
• Pastelė ant popieriaus
• Nuotraukos
• Fotokopijos
• Pikseliacija (Pixilation)
• Lėlių animacija – lėlių valdymo procesas panaudojant lazdelę, esančią viduje lėlės, siekiant sklandaus judesio. Ši technika buvo plačiai naudota populiariame ne pelno siekiančiame amerikietiškame televizijos šou „Sezamo gatvė“ (Sesame Street).
• Rotoscoping – sukama sekos projekcija, kuri paprastai yra sudaryta iš nufotografuotų veiksmo vaizdo kadrų tam, kad kūrėjas galėtų peržiūrėti kadrą po kadro ar sukurti vaizdą, kurį uždėtų ant rodomo kadro. Tai gali būti suprantama kaip „tapymas ant filmo" (painting on movies).
• Smėlis
• Lentos animacija (Whiteboard Animation), dar žinoma kaip „video raižymas“ (video scribing), yra kūrybiškas būdas aktyviai perteikti informaciją įrašant gyvai vykstantį dirbančio menininko piešimą ant lentos.

Projektai

Remiantis darbu, kuriam animatoriai ir studijos turi kontraktus, yra įvairūs projektai, kuriuos studijos gali būti paprašytos atlikti. Tokiais projektais gali būti (tačiau neapsiriboja)::

• Animuoti personažai
• Animuota interneto grafika
• Reklamos
• Mokomasis/industrinis filmas
• Pilnametražis filmas
• Intarpai/logotipai/anonsai
• Žaidimai
• Multimedija/naujoji medija (interaktyvi, demokratiškai kuriama)
• Muzikiniai video
• Simuliatoriai
• Trumpieji filmai
• Televizijos serialas
• Specialios televizinės programos
• Kūrinio pristatymas
• Žiniatinklio serijos
• Internetinė svetainė

Daugelis aukščiau paminėtų projektų yra atliekami sudarius kontraktus su kitais dalyviais, dėl to, pačios studijos negali jų parduoti, platinti ir t. t.

Socialinė atsakomybė

Mėgindamos išlaikyti savo kaip linksmų, draugiškų šeimoms subjektų įvaizdį, daugelis animacijos studijų šiuo metu ruošiasi veiksmams susijusiems su vadinamąja „korporacine socialine atsakomybe“. Nors, daugelis studijų dar tik pradeda pastebėti šių iniciatyvų svarbą, „Walt Disney Company” jau yra paruošusi daug programų su tikslu įtvirtinti savo, kaip socialiai atsakingos kompanijos, įvaizdį.

Tarp daugelio „Disney" pradėtų programų yra kasmetinė aplinkosaugos ataskaita „Enviroports”, kurią „Disney” dabar kasmet publikuoja informuodama savo akcininkus apie tai, kaip kompanija mėgina mažinti savo veiklos daromą žalą aplinkai atkreipdama dėmesį į tokias sritis, kaip atliekų mažinimas, iškastinio kuro naudojimas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, pagerinta aplinkosaugos sistema. Tai įvertino daugelis trečiųjų šalių, tokių kaip „Boston College Center for Corporate Citizenship” ir „Reputation Institute”, kurio Korporacijų socialinės atsakomybės indekso reitinge „Disney” užima antrą vietą, su 81,33 taškų (2010 m.). Ataskaita taip pat parodo, kad kiekvienais metais „Disney” pagerina savo rodiklius ir užima antrą vietą dviejose iš trijų kategorijų naudojamų matavimuose.