Aksumo imperija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mangiśta Aksum Aksumo karalystė
karalystė
← 100 – 940 →
Location of Karalystės teritorija (VI a.)
Sostinė	Aksumas
Valdymo forma	monarchija
Istorija
- Įkūrimas	100 m., 100
- Užkariavo Jodit	940 m.

Aksumo imperija − istorinė valstybė, egzistavusi IV a. pr. m. e. − X a. dabartinės šiaurės Etiopijos ir Eritrėjos teritorijose. Klestėjimo laikotarpiu ji valdė ir kitas sritis, įskaitant ir pietvakarių Arabiją. Valstybės sostinė buvo Aksumas.

Raida

Pradžia

Aksumo imperija ir Senovės Jemenas 230 m.

Nors legendos Aksumo valstybės pradžią nukelia į X a. pr. m. e., kuomet valdė legendinis imperatorius Menelikas I, Saliamono sūnus, kuris pradėjo Etiopijos imperatorių dinastiją, tikrąja valstybės pradžia yra laikomas IV a. pr. m. e. (kuomet įkurtas Aksumo pirmtakas Damotas), o pirmieji istoriškai patvirtinti valdovai yra iš I m. e. a. Maždaug nuo III a. jie ėmė tituluoti save imperatoriais (t. y. Negusų negusais, ነገሠ ፡ ነገሠተ).

Nėra aiškūs Aksumo imperijos ryšiai su anksčiau Etiopijoje egzistavusia Damoto valstybe. Gali būti, kad ji peraugo tiesiogiai, arba kad Aksumas buvo viena iš daugybės valstybėlių, atsiradusių suskilus Damotui. Tikriausiai Aksumo imperijos pradžia buvo Aksumo miestas, aplink kurį vyko valdžios konsolidacija.

Aksumo susiformavimui didelę reikšmę turėjo Senovės Jemenas, kurio civilizacija kaip tik klestėjo už Raudonosios jūros, ir kurios gyventojai aktyviai bendravo su Etiopijos pakrantėmis.

Klestėjimas

I a. Aksumas jau valdė pajūryje buvusį Adulio uostą (50 km į pietus nuo dabartinės Masavos, prie Zulos miesto), kuris suvaidino ypač svarbų vaidmenį Imperijos istorijoje. Kaip tik tuo metu pasaulyje keitėsi prekybinė sistema. Klestint Romos imperijos ir Indijos prekybai, jūros kelių sistemoje labai svarbi tapo Raudonoji jūra. Adulis tapo svarbiausiu šios jūros uostu, o Aksumo valstybė įgijo ekonominį privalumą prieš savo kaimynines valstybes − pirmiausia Nubiją.

Nuo III a. Aksumo imperija vykdė teritorinę ir ekonominę ekspansiją. Pirmiausia ji plėtėsi Afrikos rago pakrantėmis ir valdė ilgą Raudonosios jūros pajūrį nuo dabartinio Egipto iki Somalio. Ilgainiui tai vedė į jos išsiplėtusią hegemoniją už Raudonosios jūros, t. y. dalį Tihamaho ir Senovės Jameno teritorijas, kur vietinės valstybės buvo ganėtinai nusilpę.

Taip pat valstybė aktyviai kišosi į Jemeno valstybių reikalus ir vienu metu kontroliavo dabartinio Jemeno ir pietų Arabijos teritorijas. IV a. ji okupavo Nubiją, kas jai leido efektyviai panaudoti Nilą savo prekyboje.

Tuo metu gyvenęs Manis laikė Aksumą viena iš keturių galingiausių pasaulio imperijų greta Romos, Kinijos ir Sasanidų imperijos.

Žlugimas

VI a. Aksumo aukso amžius baigėsi. Tai lėmė Romos imperijos žlugimas, taip pat susiformavęs Islamas. Kalifatas nuo VII a. ne kartą puolė Aksumą. Tai lėmė daugybės sričių netekimą. Buvo prarastas Jemenas, Nubija, kai kurios pajūrio teritorijos bei salos. Tai sužlugdė imperijos prekybą, tačiau tuo metu atsiradę piratai siautė Arabijos pakrantes ir ne kartą atakavo Hidžazą.

Imperijos teritorijos susitraukė iki pirminių sričių dabartinėje Eritrėjoje ir Etiopijos šiaurėje, o gyventojai migravo į piečiau esančius regionus. Imperijos egzistenciją IX ar X a. nutraukė legendinė pagonių karalienė Jodit, po kurios valdymo atėjo Zagvės dinastija

Ekonomika

Mūsų eros pirmojo tūkstantmečio prekybiniai keliai.

Svarbiausias Aksumo imperijos egzistavimo ir klestėjimo faktorius buvo prekyba, kurios pokyčiai ir lėmė valstybės likimą. Jos suklestėjimą lėmė susiformavęs jūrinis prekybos kelias, kuris ėjo Raudonąja jūra ir kuriuo praeinančių prekių kiekis viršijo visus kitus kelius.

Naudodamiesi šia situacija Aksumo imperatoriai tvarkė šalies vidaus kelius. Turėdami prėjimą prie Nilo aukštupio, jie galėjo naudotis tiek jūra, tiek upe. Todėl ilgainiui Aksumas tapo svarbiausiu Afrikos ir Azijos prekių tiekėju Romos imperijai.

Aksumas nebuvo vien tik kaip prekybos tarpinė zona. Jis pats pardavinėjo savo žemdirbystės ir gyvulininkystės produktus, garsėjo Aksumo auksas, dramblio kaulas, raganosio ragas, geležies rūda, druska. Šalies galybės laikotarpiu (maždaug 270−610 m.) imperijoje buvo kalami aukštos kokybės pinigai. Tai buvo pirmoji juodosios Afrikos visuomenė, kalusi pinigus.

Po islamo Kalifato susiformavimo, Aksumas tapo ekonomiškai izoliuotas, ir tai buvo viena svarbiausių jo žlugimo priežasčių.

Visuomenė ir kultūra

Aksumo stela, statyta IV a.

Svarbiausia tauta tuometinėje imperijoje buvo habešai, dabartinių amharų ir tigrajų protėviai. Iš jų kalbos susiformavo klasikinė gezo kalba, kuri iki dabar naudojama Etiopijos liturgijoje, moksle. Jų iš pradžių naudotas pietų arabų raštas ilgainiui išsivystė į etiopų raštą, kai kurių tautų naudojamą iki dabar.

IV a. pradžioje, valdant karaliui Ezanai, Etiopija priėmė krikščionybę, susiformavo savarankiška krikščionybės forma − Etiopijos krikščionybė. 451 m. Chalcedono susirinkime ji buvo pripažinta erezija ir atskirta nuo ortodoksinės krikščionybės. Nepaisant to, Aksumas perėmė labai daug krikščioniškos kultūros iš Romos, vėliau Bizantijos imperijos.