Pereiti prie turinio

Šeldė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šeldė
Keltas per Šeldę Rytų Flandrijoje
Keltas per Šeldę Rytų Flandrijoje
Ilgis 350 km
Baseino plotas 21 860 km²
Vidutinis debitas 120 m³/s
Ištakos Esnas
Žiotys Šiaurės jūra
Šalys Prancūzija, Belgija, Nyderlandai

Šeldė (ol. Schelde, pranc. Escaut) – upė Vakarų Europoje. Prasideda šiaurės Prancūzijoje, Aukštutinėje Prancūzijoje, Esno departamente, prie Gui kaimelio. Teka į šiaurės rytus lygumomis, kerta Belgijos teritoriją. Žemupyje smarkiai vingiuoja, sudaro meandras. Pačiame pietvakariniame Nyderlandų pakraštyje įteka į Šiaurės jūrą, sudaro dvi plačias estuarijas – Vakarų Šeldę ir Rytų Šeldę.

Svarbiausi intakai: Skarpas, Dandras, Lisas, Rupelis. Šeldė kanalų sistema sujungta su Sena, Soma, Masu. Upė vandeninga, žemupyje iki Gento jaučiami jūros potvyniai (amplitudė žiotyse iki 3,8 m). Žemupyje įrengtos nuo potvynių saugančios dambos. Laivuojama nuo Kambrė, o jūrų laivai pasiekia Antverpeną[1]. Prie Šeldės įsikūrę miestai: Kambrė, Valansjenas (Prancūzija), Turnė, Audenardė, Gentas, Dendermondė, Antverpenas (Belgija), Ternauzenas, Flisingenas (Nyderlandai).

Upės pavadinimas kilo iš germanų kalbų, ir reiškia seklią upę. Šeldės delta jau Romos laikais buvo strateginis laivyno postas keliaujant į Britaniją. III a. teritoriją užvaldė frankai ir pradžioje ten veikė kaip piratai. Viduramžiais prie Šeldės iškilo vienas svarbiausių Europos uostų Antverpenas.