Čekoslovakija

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Čekoslovakija Československo
← 1918 – 1992 →   →
Vėliava Herbas
Location of Čekoslovakija tarpukariu ir Šaltojo karo metais
Sostinė	Praha
Kalbos	Čekų, slovakų
Vyriausybė	Neįvardinta
Istorija
- Įkurta	1918 m. spalio 28 d.
- Panaikinta	1992 m. gruodžio 31 d.

Čekoslovakija (ček. ir svk. Československo) – buvusi valstybė Vidurio Europoje, gyvavusi nuo 1918 m. iki 1992 m. (neskaitant Antrojo pasaulinio karo laikotarpio). 1993 m. sausio 1 d. valstybė taikiai padalinta į Čekiją ir Slovakiją.

Ribojosi su Vokietija, Lenkija, Tarybų Sąjunga (nuo 1991 m. Ukraina), Rumunija (iki 1939 m.), Vengrija, Austrija.

Istorija

Žlugus Austrijos-Vengrijos imperijai, 1918 m. spalio 28 d. apie Čekoslovakijos sukūrimą paskelbė Prahoje susirinkęs Čekoslovakų nacionalinis komitetas, o spalio 10 d. Slovakijos nacionalinė taryba priėmė Martino deklaraciją, pritariančią valstybės kūrimui. Nacionalinis susirinkimas Čekoslovakijos respubliką paskelbė 1918 m. lapkričio 14 d. Pirmuoju šalies prezidentu buvo išrinktas T. G. Masarykas, kuris valdė iki 1935 m.

XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje šalis tapo viena ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių. 1930–1934 m. kilo ekonominė krizė. Aštrėjant konfliktui tarp čekų ir vokiečių, sudariusių nemažą gyventojų dalį, 1938 m. rugsėjo 29-30 dienomis A. N. Čamberlenas, E. Daladjė, A. Hitleris ir B. Musolinis pasirašė Miuncheno susitarimą, pagal kurį šalis buvo suskaldyta. Šalyje paskelbta mobilizacija, bet ginklu nepasipriešinta ir spalio mėnesį Vokietija okupavo Sudetų kraštą, Lenkija – Tešyno sritį, o Vengrija lapkričio mėnesį – dalį Rytų Slovakijos ir Užkarpatės Ukrainą.

Čekoslovakijos teritorijos suskaldymas po Miuncheno susitarimo

1938 m. spalį Slovakija gavo autonomiją, o 1939 m. kovo 14 d. Čekoslovakiją ištiko krizė, slovakai pasinaudojo proga paskelbti nepriklausomybę. Kovo 15 d. Vokietija okupavo Čekiją, kur įkurtas Bohemijos ir Moravijos protektoratas. Vis dėl to naujoji Slovakijos vyriausybė, kuriai vadovavo Jozefas Tiso, atliko beveik tik nacistų marionetės vaidmenį. Slovakija tapo nacistų karo pramonės baze ir aktyviai rėmė vokiečių kariuomenę. Tiso režimas buvo populiarus, nes Slovakija pirmą kartą galėjo formuoti tautines institucijas. Tačiau parama nebuvo visuotinė, ir 1944 m. rugpjūčio mėnesį Slovakijos kariuomenės daliniai, remiami komunistų partizanų, pradėjo Slovakų nacionalinį sukilimą. Vokiečių karinės pajėgos maištą numalšino.

Karo pabaigoje, 1945 m. balandį išeivijos nacionalinis frontas suformavo komunistinę vyriausybę ir paskelbė Košicės programą, pagal kurią turėjo būti atkurta ir pertvarkyta valstybė. 1945 m. gegužės 5 d. įvyko Prahos sukilimas, po kurio Raudonoji armija įsiveržė, netrukus į Prahą grįžo vyriausybė ir prezidentas Edvardas Benešas. Pagal Benešo dekretus Čekoslovakijos vokiečiai ir vengrai buvo deportuoti iš valstybės, o jų turtas buvo konfiskuotas. 1945 m. birželio rinkimuose laimėjo 38,7 % balsų surinkusi Čekoslovakijos komunistų partija. 1945 m. lapkritį TSRS išvedė savo kariuomenę iš Čekoslovakijos. 1948 m. parengta konstitucija pagal Tarybų Sąjungos pavyzdį, šalis paskelbta liaudies demokratine respublika, kurioje kuriamas socializmas.

1960 m. paskelbus naują konstituciją, visiškai panaikinta Slovakijos autonomija, o šalis tapo Čekoslovakijos Socialistine Respublika. Netrukus išryškėjo ūkio krizė, pradėtos ekonominės reformos. 1968 m. prasidėjo Prahos pavasaris, pradėta liberalizuoti komunistinį režimą, plečiamos žmogaus teisės, naikinta cenzūra. Tai sukėlė TSRS ir kitų Varšuvos sutarties bloko valstybių nepasitenkinimą ir 1968 m. rugpjūčio 20-21 d. naktį į šalį įžengė jungtinės bloko šalių karinės pajėgos. Šalies valdžia priversta pasirašyti dokumentus, pagal kuriuos teritorijoje leidžiama dislokuoti TSRS kariuomenę. 1969 m. sausio 1 d. šalis paskelbta federacija, tačiau visos kitos reformos sustabdytos.

1988 m. rugpjūtį – 1989 m. sausį Prahoje vykusios demonstracijos palaikomos didelės visuomenės dalies ir 1989 m. lapkritį ir gruodį įvykusi Aksominė revoliucija nuvertė komunistinį režimą. Opozicijos lyderis V. Havelas tapo prezidentu.

1992 m. liepos 17 d. paskelbta Slovakijos nepriklausomybės deklaracija, o lapkričio 25 d. Federacinis susirinkimas nutarė gruodžio 31 d. naktį padalyti valstybę.

Politinė santvarka

Čekoslovakija 1920–1938 m.

Čekoslovakija 1969–1989 m.

1920 m. patvirtinta konstitucija, pagal kurią šalyje įvesta demokratinė parlamentinė santvarka. Užsienio politikoje orientuotasi į Prancūziją.

Po 1948 m. valstybės perversmo į valdžią atėjus komunistams, pradėtas kurti socializmas, orientuotasi į TSRS. Nuo 1947 m. rudens aktyviai veikė tik komunistų partija – komunistams neprijaučiančių partijų nariai persekioti, prieš juos keliamos politinės bylos. Nekomunistinių partijų ir organizacijų veikla suaktyvėjo tik 1968 m. per Prahos pavasarį.

Po Aksominės revoliucijos valdžia atiteko Piliečių forumui Čekijoje bei organizacijai Visuomenė prieš prievartą Slovakijoje. Pradėta privatizacija, kitos demokratinės reformos.

Čekoslovakija ir Lietuva

Čekoslovakija Lietuvą de jure pripažino 1922 m. sausio 5 d. 1925–1939 m. Prahoje veikė Lietuvos pasiuntinybė, Prahoje ir Brno – garbės konsulatai. Čekoslovakijos konsulatas 1921–1927 m. veikė Kaune, 1927–1939 m. čia veikė pasiuntinybė, o Klaipėdoje – garbės konsulatas. 1929–1930 m. Čekoslovakija buvo trečia šalis pagal Lietuvos importą.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Čekoslovakija Lietuvą pripažino 1991 m. rugpjūčio 29 d., rugsėjo 9 d. buvo atkurti šalių diplomatiniai santykiai. Nuo 1992 m. pasirašyta abipusio bevizio režimo sutartis.