Panama (miestas)

Panama isp. Ciudad de Panamá
Panamos naujamiestis
Panama 8°59′0″ š. pl. 79°31′0″ v. ilg.
Laiko juosta: (UTC-5)
Valstybė	Panama
Provincija	Panamos provincija
Įkūrimo data	1519 m. rugpjūčio 15 d.
Meras	Bosco Vallarino
Gyventojų (2007)	408 200
Plotas	275 km²
Tankumas (2007)	1 484 žm./km²
Altitudė	2 m
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Panama

Panama – miestas Centrinėje Amerikoje, Panamos Respublikos sostinė. Tai didžiausias šalies miestas, provincijos administracinis centras.

Miestas išsidėstęs centriniame Panamos krante, netoli Panamos kanalo galo, kuris atsiveria į Ramųjį vandenyną. Miestas yra siauriausioje Panamos vietoje, tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų – strategiškai svarbioje vietoje. Tai didelis prekybos centras nuo pat XVI a., kai Panama buvo įkurta. Panamos mieste vyrauja jūrinis atogrąžų klimatas: sausasis sezonas trunka nuo sausio iki balandžio, drėgnasis – nuo gegužės iki gruodžio. Vidutinės temperatūros 23-30 °C.

Yra plentas ir geležinkelis į prie Karibų jūros esantį Koloną, veikia Tokumeno tarptautinis oro uostas bei Marcos A. Gelabert oro uostas. Statomas metropolitenas. Jūrų uostas įsikūręs Balboa rajone. Vystoma tekstilės, odos, baldų, cemento, elektronikos pramonė, veikia įvairių pasaulio bankų, finansinių kompanijų būstinės.

Mieste veikia Panamos (nuo 1935 m.), Panamos technologinis (1981 m.), Šv. Marijos katalikiškasis (1965 m.), Lotynų Amerikos mokslo ir technologijų (1991 m.) bei kiti universitetai, nacionalinė mokslų akademija, Panamerikos istorijos akademija, kolonijinio meno muziejus, nacionalinis teatras.

Paveldas

Miestas žymus savo kultūriniu ir istoriniu paveldu. Senojo Panamos miesto, 1671 m. sugriauto anglų piratų, liekanos 1997 m. paskelbtos pasaulio paveldo objektu. Svarbiausi miesto objektai yra Panamos metropolinė katedra (XVII–XVIII a.), Malonės bažnyčia (1680 m.), Mormonų šventykla (2005 m.), prezidentūra „Las Garzas“ (1922 m.), Panamos kanalo šliuzų sistema, Šv. Onos bažnyčia (1854 m.) ir parkas, senoji geležinkelio stotis, monumentai Mahatmai Gandžiui, Omarui Torichosui, Vaskui Nunjesui de Balboa, bahajų šventykla ir kt.

Istorija

Miesto pavadinimas kilęs iš indėnų kalbų. Cueva genties kalba reiškia „labai daug žuvies“, o karibų kalba – „labai daug drugelių“. Vėliau pavadinimas prigijo ir visai šaliai.

Miestas įkurtas 1519 m. gubernatoriaus Pedrarijo Davilos ir pavadintas Nuestra Señora de la Asunción de Panamá. Tai buvo pirma pastovi europiečių gyvenvietė Ramiojo vandenyno pakrantėje ir tapo pagrindiniu Panamos sąsmaukos miestu, aplenkdamas Santa Mariją ir Aklą. 1521 m. miestui suteiktas herbas, pastatytas kabildas. Iš Panamos prasidėjo kelionės į Peru, o šią užkariavus, tapo svarbiu uostu gabenant inkų auksą ir sidabrą į Ispaniją. 1539 ir 1563 m. miestą nuniokojo gaisrai, bet tai plėtros nesustabdė. 1610 m. čia gyveno virš 5000 gyventojų, buvo katedra, ligoninė – tai buvo vienas svarbiausių Amerikos miestų.

XVII a. Panamai nuolat grėsė piratų bei indėnų antpuoliai, 1620 m. miestą apgriovė žemės drebėjimas, o 1644 m. – gaisras. 1671 m. Panamą apgulė Henrio Morgano vadovaujami piratai. Ispanai išsprogdino visas parako atsargas ir visiškai sugriovė miestą.

1673 m. Panamos miestas atstatytas 2 km į pietryčius nuo buvusio miesto. 1790 m. čia jau gyveno 7000 žmonių. XIX a. vid. prasidėjus Kalifornijos aukso karštligei miestas suklestėjo, pro jį vyko aukso ieškotojai, nes centrinė JAV dalis dar buvo neįsisavinta. 1855 m. per sąsmauką nutiestas geležinkelis dar labiau padidino keliautojų srautus. XX a. pr. iškasus Panamos kanalą ne tik išaugo prekybos mastai, bet ir sutvarkyta miesto infrastruktūra, įrengtas vandentiekis. XX a. pab. Panama tapo svarbiu pasauli finansų centru.

Panorama

Panoraminis miesto vaizdas nuo Ankono kalvos, 2008 m.

Nuorodos

• Oficialus Panamos tinklalapis Archyvuota kopija 2011-02-25 iš Wayback Machine projekto.