Vaclovas Daunoras
Gimė 1937 m. vasario 1 d.
Žagarė, Šiaulių apskritis
Mirė 2020 m. spalio 19 d. (83 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Antakalnio kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Gražina Žvikaitė, Eglė
Veikla operos solistas, visuomenės veikėjas
Alma mater 1962 m. LSSR konservatorija

Vaclovas Daunoras (1937 m. vasario 1 d. Žagarėje, Šiaulių apskrityje2020 m. spalio 19 d. Vilniuje[1]) – Lietuvos operos solistas (bosas), visuomenės veikėjas.

Biografija

redaguoti

19541958 m. koncertavo Jono Švedo liaudies dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“. 19571962 m. studijavo LSSR konservatorijoje (Zenono Paulausko klasė). 19601971 m., 19731975 m. ir nuo 1980 m. LSSR operos ir baleto teatro, 1971–1973 m. LSSR filharmonijos, 1975–1976 m. Kauno muzikinio teatro solistas. 19661968 m. stažavo Milano teatre „La Scala“, kur dainavo Monteronę G. Verdi operoje „Rigoletas“ ir Didįjį žynį V. A. Mocarto „Idomenėjuje“. 1967 m. „Rigoleto“ spektaklyje dainavo su Lučianu Pavaročiu. Nuo 1968 m. dėstė LSSR konservatorijoje, 1983 m. profesorius. Mokinė Jolanta Čiurilaitė.[2]

1988 m. dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau po pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, jog pasitraukia iš jo veiklos dėl kraštutinių siekių apraiškų. Sąjūdžio veikloje daugiau nedalyvavo. 1993 m. išvyko į JAV. 1996 m. pradėjo dainuoti Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre. 2005 m. baigė savo karjerą.

Muzikinė veikla

redaguoti

Vaclovas Daunoras – vienas labiausiai pasaulyje išgarsėjusių lietuvių dainininkų, charizmatiškasis bosas. 1960 m. debiutavo operoje „Karmen“ Eskamiljo vaidmeniu. 1962 m. iškovojo trečią vietą M. Glinkos konkurse Maskvoje. 1966 m. tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse Maskvoje pelnė ketvirtą vietą. 1971 m. tarptautiniame Tulūzos (Prancūzija) konkurse laimėjo „Grand Prix“.

Gastroliavo Bulgarijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, VDR, Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, JAV, Kanadoje, Egipte.

Įvertinimas

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti