Pijus XI
Pijus XI (Pijus XI; tikrasis vardas Ambrogio Damiano Achille Ratti; 1857 m. gegužės 31 d. Dezijus, Lombardija – 1939 m. vasario 10 d. Romoje) – 259-asis Romos katalikų popiežius. Popiežiumi išrinktas 1922 m. vasario 6 d.[1]
- Šis straipsnis apie Popiežių Pijų XI. Apie kitus popiežius vardu Pijus skaitykite straipsnyje Popiežius Pijus. Apie asmenis, turinčius vardą Pijus skaitykite straipsnyje Pijus.
Pijus XI lot. Pius PP. XI | |
---|---|
259-asis Popiežius | |
Gimimo vardas | it. Ambrogio Damiano Achille Ratti |
Gimė | 1857 m. gegužės 31 d. Dezijus, Lombardija, Italija |
Mirė | 1939 m. vasario 10 d. (81 metai) |
Palaidotas (-a) | Šv. Petro bazilika, Roma Vatikanas |
Tautybė | italas |
Pijaus XI herbas | |
259-asis Popiežius | |
Išrinktas | 1922 m. vasario 6 d. |
Baigė | 1939 m. vasario 10 d. |
Pirmtakas | Benediktas XV |
Įpėdinis | Pijus XII |
Vikiteka | Pijus XI |
Biografija
redaguotiGimė 1857 m. gegužės 31 d. mokėsi Grigaliaus universitete, Romoje. Dirbo Milano seminarijoje. 1907 m. tapo vyriausiuoju bibliotekininku. 1911 m. Popiežius Pijus X jį paskyrė Vatikano bibliotekos ir prefekto pavaduotoju. 1918 m. popiežiaus Benedikto XV buvo paskirtas apaštališkuoju vizitatoriumi Lenkijai ir Lietuvai. 1919 m. A. D. Achille Ratti buvo pakeltas arkivyskupu ir paskirtas nuncijumi Lenkijoje. Tuo pat metu jis liko ir Vatikano apaštaliniu vizitatoriumi Lietuvai. 1921 m. A. D. Achille Ratti pakeltas kardinolu. 1922 m. vasario 6 d. buvo išrinktas 259-uoju katalikų popiežiumi.
A. D. Achille Ratti 1920 m. bent du kartus lankėsi Lietuvoje – Vilniuje, Kaune, Kaišiadoryse. 1922 m. popiežius Pijus XI pripažino Lietuvos valstybę de jure. 1926 m. Pijaus XI apaštaline konstitucija Lituanorum gente buvo įkurta pirmoji savarankiška Lietuvos bažnytinė provincija su arkivyskupo metropolito sostu Kaune, 1927 m. rugsėjo 27 d. buvo pasirašytas Vatikano ir Lietuvos santykius apibrėžiantis susitarimas – konkordatas.
Per pontifikato metus Pijus XI paskelbė tris dešimtis enciklikų, pastatė Vatikano muziejaus Pinakoteką, atnaujino biblioteką ir archyvą, inicijavo Bažnyčios istorijos šaltinių publikavimą, pasmerkė totalitarinius režimus ir jų ideologiją Rusijoje, Italijoje, Vokietijoje, protestavo prieš žydų persekiojimus, sudarė beveik dvi dešimtis tarptautinių sutarčių tarp Šventojo Sosto ir kitų valstybių. Pasibaigus kelis dešimtmečius trukusiam konfliktui su Italija, popiežiaus Pijaus XI vardu Vatikano valstybės sekretorius P. Gasparri 1929 m. pasirašė su Italijos ministru pirmininku B. Musoliniu Laterano susitarimus, kuriais buvo pripažintas Vatikano valstybės suverenitetas bei sureguliuoti Vatikano ir Italijos santykiai.[2].
1931 m. vasario 12 d. įkūrė Vatikano radiją.
Nuorodos
redaguoti- Biografiniai duomenys Archyvuota kopija 2005-04-20 iš Wayback Machine projekto. (angl.);
- Vatikano radijas Archyvuota kopija 2008-09-21 iš Wayback Machine projekto..
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Algirdas Jurevičius. Pijus XI (Pius XI). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 221-222 psl.
- ↑ Pijaus XI tiara iš Vatikano šv. Petro bazilikos Vilniuje http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2964&kas=spaudai&st_id=3050
Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Popiežius Benediktas XV |
Popiežius Pijus XI 1922-1939 |
Po to: Popiežius Pijus XII |