Britų Priešvėjinės salos
Britų Priešvėjinės salos (angl. British Windward Islands) – D. Britanijos kolonija, egzistavusi 1833–1960 m.[1]
British Windward Islands Britų Priešvėjinės salos | ||||
Britų kolonija, nebėra | ||||
| ||||
Vėliava | ||||
Sostinė | Sent Džordžas | |||
Valdymo forma | kolonija | |||
Era | Imperializmas | |||
- Įkūrimas | 1833 m. | |||
- Vest Indijos federacijos įkūrimas | 1960 m. | |||
1871–1956 m. kolonija oficialiai vadinosi Federacinė Priešvėjinių salų kolonija (angl. Federal Colony of the Windward Islands), o 1956–1960 m. – Priešvėjinių salų teritorija (angl. Territory of the Windward Islands).
Britų Priešvėjinių salų koloniją sudarė:
- Grenada
- Sent Lusija
- Sent Vinsentas
- Grenadinai
- Barbadosas – jame iki 1885 m. buvo kolonijos sostinė. 1885 m. Barbadosas tapo savarankiška kolonija).
- Tobagas – iki 1889 m., kai Tobagas su Trinidadu sudarė atskirą koloniją.
- Dominika – nuo 1940 m., iki tol priklausė Britų Pavėjinėms saloms.
1871–1885 m. kolonijos sostinė buvo Bridžtaunas (Barbadosas), o vėliau – Sent Džordžas (Grenada).
Britų Priešvėjinės salos buvo ne atskira kolonija, o atskirų kolonijų federacija su bendru vyriausiuoju gubernatoriumi (angl. governor-in-chief). Kiekviena sala turėjo savo valdžios institucijas, jos neturėjo bendros įstatymų leidybos, bendrų įstatymų ar mokesčių. tačiau sudarančios kolonijos turėjo bendra apeliacinį teismą, sudarytą iš kolonijų vyriausių teisėjų, taip pat bendrą audito sistemą ir kai kurias kitas bendras institucijas.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Brief History“. britishempire.co.uk. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 28 d..