Arvīds Pelše
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Arvīds Pelše latv. Arvīds Pelše | |
---|---|
Gimė | 1899 m. vasario 7 d. Zalytė prie Iecavos, Kuršo gubernija, Rusijos imperija |
Mirė | 1983 m. gegužės 29 d. (84 metai) Maskva, RTFSR, SSRS |
Palaidotas (-a) | Nekropolis prie Kremliaus sienos |
Veikla | politinis veikėjas |
Arvydas Pelšė (latv. Arvīds Pelše; 1899 m. vasario 7 d. Zalytė prie Iecavos, Bauskės raj., Latvija – 1983 m. gegužės 29 d. Maskvoje) – latvių komunistas, TSRS valstybės ir partinis veikėjas.
Biografija
redaguotiNuo 1915 m. Bolševikų partijos narys. 1916 m. Šveicarijoje buvo susitikęs su Leninu.
1917 m. Vasario ir Spalio revoliucijų dalyvis, Petrogrado Tarybos narys. 1918 m. buvo Maskvos ČK darbuotojas.
1918 m. buvo pasiųstas į Latviją vystyti Tarybų valdžią. Kurį laiką dirbo Tarybų Latvijos Statybos liaudies komisariate. Žlugus Tarybų Latvijai 1919 m. grįžo į Rusiją.
1919–1929 m. Raudonosios armijos politinis darbuotojas.
1929 m. ėmė mokytis Maskvos Raudonosios profesūros institute (Maskva), kurį baigė 1931 m. 1931–1933 m. buvo Raudonosios profesūros instituto aspirantas. Besimokydamas institute 1929–1932 m. dėstė partijos istoriją Centrinėje NKVD mokykloje.
1933–1937 m. buvo Kazachijos TSR Magadžano, vėliau – Juodojo Irtyšiaus (Черноиртышский) tarybinių ūkių politinių skyrių viršininkas, po to – TSRS Tarybinių ūkių liaudies komisariato sektoriaus viršininko pavaduotojas.
1937–1940 m. – Maskvos pedagoginio instituto istorijos dėstytojas.
1941 m. kovo mėn. – 1959 m. Latvijos KP CK sekretorius propagandai ir agitacijai. 1959 m. lapkričio 25 d. – 1966 m. balandžio 15 d. Latvijos KP CK I sekretorius. 1963–1967 m. vadovavo komisijai, tyrusiai Sergejaus Kirovo nužudymą („Pelšės komisija“). Nuo 1966 m. iki mirties – Partinės kontrolės komiteto prie TSKP CK pirmininkas. Nuo 1966 m. balandžio 8 d. iki mirties – TSKP CK Politinio biuro narys.
Aktyviai skatino Latvijos industrializaciją. Dukart Socialistinio darbo didvyris (1969 ir 1979 m.), 6 Lenino ordinai, Spalio revoliucijos ordinas. Buvo ypač nepopuliarus tarp Latvijos gyventojų dėl šalies sovietizacijos ir rusifikacijos.
Buvo vedęs Michailo Suslovo žmonos seserį. Mirė nuo plaučių vėžio. Urna su palaikais palaidota Kremliaus sienoje Maskvoje. Jo vardu buvo pavadintas Rygos politechnikos institutas (iki 1988 m.).