Švedų kalba
Švedų kalba svenska | |
Kalbama | Švedija, Suomija |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 9 milijonai |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 89 |
Kilmė | indoeuropiečių germanų vakarų germanų skandinavų švedų kalba |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Švedija , Suomija (greta suomių), Alandai, Europos Sąjunga |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | sv |
ISO 639-2 | swe |
SIL | SWD |
Geografinis paplitimas | |
Švedų kalba (švediškai svenska) – iš germanų prokalbės kilusi skandinavų kalba, kuria kalbama Švedijoje ir dalyje Suomijos. Kalbančiųjų švedų kalba yra apie 9 milijonus.
Istorija
redaguotiIX a. senovės skandinavų kalba suskilo į vakarų (Norvegijos, Islandijos) ir rytų (Švedijos, Danijos) dialektus. XII–XIII a. atsiskyrė senosios danų ir švedų kalbos. Viduramžiais abi šias kalbas smarkiai paveikė vidurio žemutinė vokiečių kalba. XIII a. pasirodė pirmasis rašytinis dokumentas (Västgötalagen – vestgotų teisė) lotynų raštu. Plintant krikščionybei didėjo lotynų ir graikų kalbų įtaka, o plečiantis Hanzos sąjungai – žemutinių saksonų kalbos žodžiai. Senojoje švedų kalboje buvo naudojama vyriška ir moteriška giminės (vėliau pavirto bendrąja), daiktavardžiai, būdvardžiai buvo kaitomi linksniais. Modernioji švedų kalba susiformavo XVI a. plintant reformacijai ir spausdintai literatūrai. XIX a. vystantis urbanizacijai, švedų literatūrai susiformavo dabartinė kalba.
Žodynas
redaguotiDauguma švediškų žodžių yra germaniškos kilmės. Mokslinė, religinė terminologija daugiausia atėjo iš lotynų ir graikų kalbų. Taip pat nemažai žodžių patekę iš prancūzų kalbos. Kaip ir vokiečių ar olandų kalbose, švedų kalba turi polinkį spontaniškai sudurti gretimus žodžius į vieną ilgesnį žodį.
Dialektai
redaguotiŠvedų kalba turi didelę dialektų įvairovę. Skiriami vietiniai Švedijos dialektai bei Suomijos švedų dialektas. Švedų norminė kalba paremta centrinės Švedijos dialektais.
Abėcėlė
redaguotiŠvedų kalba naudoja standartinę lotynų abėcėlę, bet turi keletą diakritinių raidžių: Å (tariama panašiai, kaip o), Ä (panašiai, kaip lietuviška e), Ö (kaip -io žodyje, pvz., kelio). Raidės Q, W ir Z naudojamos tik skoliniuose, svetimvardžiuose. Junginiai sj,sk tariami kaip liet. ch, tj, kj – kaip š.
Didžiosios raidės | A | B | C | D | E | F | G | H | I | J | K | L | M | N | O | P | Q | R | S | T | U | V | W | X | Y | Z | Å | Ä | Ö | |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mažosios raidės | a | b | c | d | e | f | g | h | i | j | k | l | m | n | o | p | q | r | s | t | u | v | w | x | y | z | å | ä | ö |
Švedų kalbai būdingas toninis akcentas ir muzikinis kirtis. Toninis akcentas daugumoje švedų kalbos žodžių krinta ant pirmo skiemens, 'handen ranka, 'seger pergalė. Jei žodis daugiaskiemenis, tai dar yra ir šalutinis kirtis. Antrasis atsiranda, kai intonacija juda ties antruoju skiemeniu aukštyn, akimirkai tarsi sustoja, krenta žemyn ir skamba tarytum muzika: ^skola mokykla, ^vänskap draugystė.
Gramatika
redaguotiŽodžių tvarka sakinyje
redaguotiŽodžių tvarka sakinyje aprašoma pagrindine taisykle – tarinys (veiksmažodis) sakinyje visada būna antroje vietoje.
Pavyzdžiai:
Jag skriver en blogg.
Idag skriver jag en artikel.
Böcker skriver jag inte.
Daiktavardžiai
redaguotiŠvedų kalbos daiktavardžiai bei būdvardžiai kaitomi giminėmis ir skaičiais. Yra išskiriamos dvi giminės – bendroji (utrum) ir niekatroji (neutrum). Bendrosios giminės žodžiai turi artikelį en, o niekatrosios ett. Be to, daiktavardis žymimojoje formoje įgyja galūnę vienaskaitoje -en arba -et, daugiskaitoje -na arba -en.
Vienaskaita | Daugiskaita | |
---|---|---|
Nežymima forma | fisk | fiskar |
Žymima forma | fisken | fiskarna |
Daugiskaita sudaroma taip: bendrosios giminės daiktavardžiai, su galūne -a keičiami su galūne -or, pvz., flicka > flickor. Kiti bendrosios giminės žodžiai daugiskaitoje gauna galūnes -ar arba -er, pvz., växt > växter, lök > lökar. Niekatrosiois giminės žodžiai, besibaigiantys balse, gauna papildomą raidę n, pvz., äpple > äpplen, o besibaigianys priebalse nekinta: barn > barn. Dalis žodžių kaip ir anglų kalboje naudoja nereguliarias daugiskaitos formas, pvz., man > män, mus > möss, gås > gäss.
Kilmininkas sudaromas pridedant raidę s (tačiau jei žodis baigiasi s, papildoma nepridedama).
Įvardžiai
redaguotiŠvedų kalboje įvardžių sudarymas panašus kaip ir anglų, tačiau jie dar priklauso nuo giminės.
Lietuviškai | veiksnys | objektyvinis | savybinis |
---|---|---|---|
aš | jag | mig | min/mitt/mina1 |
tu | du | dig | din/ditt/dina1 |
jis | han | honom | hans |
ji | hon | henne | hennes |
jis/ji (bendr. g.) | den | den | dess |
jis/ji (neutr. g.) | det | det | dess |
mes | vi | oss | vår/vårt/våra1 |
jūs | ni | er | er/ert/era1 |
jie/jos | de | dem | deras |
(sangrąžinis) | - | sig | sin/sitt/sina1 |
1 savybiniai įvardžiai naudojami priklausomai nuo subjekto giminės ir skaičiaus.
Būdvardžiai
redaguotiŠvediški būdvardžiai kaitomi priklausomai nuo daiktavardžio giminės ir skaičiaus, pvz:
- en stor elefant – didelis dramblys
- ett stort lejon – didelis liūtas (neutr. g. prie būdvadžio prisideda raidė t)
- (den) stora elefanten – (tas) didelis dramblys (vns. žymimoji forma, prisideda galūnė -a)
- stora elefanter – dideli drambliai (dgs. prisideda galūnė -a)
Aukštesnio laipsnio būdvardžiai švedų kalboje sudaromi keliais būdais:
1. Pridedant priesagas -are, -ast. Šis būdas naudojamas trumpiems, dažniausiai vienskiemeniams būdvardžiams. Pvz., sen / senare / senast (vėlus / vėlesnis / vėliausias). Taip pat naudojamas su išvestiniais būdvardžiais, kurie baigiasi galūne -ig.
2. Prieš būdvardį pridedant žodelius mer/mest.
3. Netaisyklingi būdvardžiai. Pvz., lång / längre / längst (ilgas / ilgesnis / ilgiausias).
Skaitvardžiai
redaguotiKiekiniai skaitvardžiai nuo nulio iki dvylikos:
0 | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
noll | en/ett | två | tre | fyra | fem | sex | sju | åtta | nio | tio | elva | tolv |
Skaičius vienas sutampa su nežymimuoju artikeliu, todėl jis kinta (en/ett) priklausomai nuo drauge vartojamo daiktavardžio.
Nuo trylikos iki devyniolikos:
13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
tretton | fjorton | femton | sexton | sjutton | arton | nitton |
Nuo dvidešimt iki tūkstančio:
20 | 30 | 40 | 50 | 60 | 70 | 80 | 90 | 100 | 1000 |
tjugo | trettio | fyrtio | femtio | sextio | sjuttio | åttio | nittio | (ett) hundra | (ett) tusen |
Veiksmažodžiai
redaguotiŠvedų kalboje veiksmažodžiai neasmenuojami ir neturi skaičiaus. Išskiriamas būtasis, esamasis laikai, liepiamoji, tariamoji ir tiesioginė nuosakos. Pagal savo kaitymą veiksmažodžiai skirstomi į 4 grupes.
Grupė | Šaknis | Liepiamoji n. | Bendratis | Esamasis l. | Būtasis l. | Siekinys | Būtasis dalyvis | Lietuviškai | |||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 | kalla- | kalla! | kalla | - | kallar | -r | kallade | -de | kallat | -t | kallad kallat kallade |
-d -t -de |
kviesti, vadinti |
2a | stäng- | stäng! | stänga | -a | stänger | -er | stängde | -de | stängt | -t | stängd stängt stängda |
-d -t -da |
uždaryti |
2b | läs- | läs! | läsa | -a | läser | -er | läste | -te | läst | -t | läst läst lästa |
-t -t -ta |
skaityti |
3 | sy- | sy! | sy | - | syr | -r | sydde | -dde | sytt | -tt | sydd sytt sydda |
-dd -tt -dda |
siūti |
4 (stiprusis) | stryk- | stryk! | stryka | -a | stryker | -er | strök | * | strukit | -it | struken struket strukna |
-en -et -na |
lyginti |
4 (netaisyklingasis) | var- | var! | vara | är | var | varit | - | būti |
Prieveiksmiai
redaguotiPrieveiksmiai sudaromi prie būdvardžio pridėjus raidę t: tjock -> tjockt, snabb -> snabbt.
Svarbiausios frazės
redaguotiLietuviškai | Švediškai |
---|---|
švedų kalba | svenska |
lietuvių kalba | litauiska |
sveikas | hej |
kaip laikaisi? | hur mår du? |
mano vardas … | jag heter … |
ar kalbate angliškai? | pratar du engelska? |
gyvenu Stokholme | jag bor i Stockholm |
man 20 metų | jag är 20 år |
sveiki atvykę! | välkommen (vns.), välkomna (dgs.) |
sudie | hejdå |
mano draugas | min vän |
ačiū | tack |
prašom | varsågod |
atsiprašau | ursäkta |