Kultūrinis reliatyvizmas

Kultūrinis reliatyvizmas – kultūrinės antropologijos teorija, pagrįsta kitų tautų kultūros standartų toleravimu. Kultūrinio reliatyvizmo esmė – kiekviena kultūra turi būti suprasta iš jos pačios, o ne iš šalies primestosios logikos pozicijų. Kultūrinis reliatyvizmas aiškina kultūrinius bruožus kaip tam tikros savitos kultūros sistemos elementus, jos subjektų elgesio reikšmes – pagal jų kultūros ypatybes, kritikuoja šališką, tik savo tautos kultūros vertybėmis grindžiamą papročių ir ištisų kultūrų aiškinimą.

Ši teorija išplėtota XX a. 3 dešimtmetyje (pagrindiniai plėtotojai – Francas Boasas, Melvilis Dž. Herskovicas, Boaso istorinė mokykla) kaip atsvara lig tol vyravusiam evoliucionizmui, funkcionalizmui bei bendrai etnocentristinėms ir universalistinėms idėjoms socialiniuose moksluose.

Melvilis Dž. Herskovicas skyrė 3 kultūrinio reliatyvizmo aspektus: metodologinį, filosofinį ir praktinį. Anot jo, metodologinis aspektas apibūdina reikalavimą objektyviai tirti kitas kultūras; filosofinis – susijęs su epistemologinėmis problemomis, kylančiomis iš inkultūracijos poveikio moksliniam ir kasdieniam mąstymui bei elgesiui pripažinimo; praktinis – apibūdina kultūrinio reliatyvizmo principų taikymą tarpkultūrinei įvairovei tirti ir deklaruoja toleranciją bei pagarbą kitų kultūrų vertybėms.[1] Pasak F. Boaso, pagal kultūrinio reliatyvizmo principą kultūros yra unikalūs dariniai, todėl kultūrų hierarchiniai vertinimai negalimi, nes nėra kultūrų, kurios būtų aukštesnės ar žemesnės, primityvios ar išsivysčiusios.[2]

Nuo XX a. vid. kultūrinis reliatyvizmas įsigalėjo kaip viena esminių socialinių ir humanitarinių mokslų pozicijų.

Literatūra

redaguoti
  • M. J. Herskovits. Man and His Works: The Science of Cultural Anthropology, New York, 1949;
  • J. Tennekes, Anthropology, Relativism and Method, Assen, 1971.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Vylius LeonavičiusKultūrinis reliatyvizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  2. Vytis Čiubrinskas. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.