Havajai
Šis straipsnis apie JAV valstiją. Apie archipelagą skaitykite straipsnyje Havajai (salynas).
Havajai (angl. State of Hawaii, hav. Moku‘āina o Hawai‘i) – 50-oji JAV valstija (nuo 1959 m. rugpjūčio 21 d.). Tai yra kelių salų grupė Ramiajame vandenyne, priklausanti Polinezijai; vulkaninės kilmės (susidarė išsiveržus ugnikalniams po vandeniu). Valstijos sostinė – Honolulu. Plotas – 28,3 tūkst. km²; 1,43 mln. gyventojų (2015 m.).
| Havajai State of Hawaii Moku'āina o Hawai'i | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
_(US50)_(-grid).svg) | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-10) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Honolulu | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų, havajiečių | ||||||
| Įkūrimo data | 1959 m. | ||||||
| Gubernatorius | Josh Green (D) | ||||||
| Leitenantas gubernatorius | Sylvia Luke (D) | ||||||
| Gyventojų | 1 441 553 (40) | ||||||
| Plotas | 29 311 km² (43) | ||||||
| - vandens % | 41,2 % | ||||||
| Tankumas | 49 žm./km² (13) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Mauna Kėja (4205 m)[a] | ||||||
| Žemiausia vieta | Ramusis vandenynas | ||||||
| ISO 3166-2 | US-HI | ||||||
| Tinklalapis | hawaii.gov | ||||||
 Vikiteka |
HavajaiVikiteka | ||||||
Vikipedijos pavadinimas kilęs iš havajiečių kalbos žodžio wiki, kuris reiškia „vikriai“, „sparčiai“, „ypač greitai“.[2][3]
Istorija
redaguotiIV–V a. Havajuose gyventa polineziečių, atvykusių iš Markizo salų, VIII–IX a. iš Taičio.
XVI a. salas aplankė ispanai. 1778 m. čia lankėsi anglų keliautojas Džeimsas Kukas.[4] Salas suvienijo Kamehameha I, 1810 m. įkūręs karalystę ir pradėjęs dinastiją, kuri valdė iki 1872 m.[5] 1820 m. atvyko pirmieji misionieriai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, vėliau kolonistų. Ūkyje įsivyravo cukranendrių plantacijos. Stiprėjo Jungtinių Amerikos Valstijų, dėl Havajų besivaržančių su Didžiąja Britanija ir Prancūzija, politinė, ekonominė ir karinė įtaka. Misionierių palikuonys aktyviai dalyvavo komerciniuose ir politiniuose reikaluose, tokiu būdu konfliktuodami su sostu.[6] 1893 m. Jungtinėms Valstijoms inspiravus karinį perversmą buvo nuversta karalienė Liliuokalani.[4] 1894 m. Havajai paskelbti respublika, o jau 1898 m. aneksuoti Jungtinių Amerikos Valstijų ir 1900 m. įgijo teritorijos statusą.[4]
1908 m. Havajuose buvo įkurta svarbiausia Jungtinių Valstijų Ramiojo vandenyno karinio laivyno bazė – Perl Harboras. 1941 m. gruodį ją užpuolus japonams JAV įsitraukė į II pasaulinį karą. 1959 m. Havajai tapo 50-ąja JAV valstija. 1995 m. polineziečių vadai ir seniūnai priėmė konstituciją ir deklaravo siekį taikiais būdais atkurti Havajų nepriklausomybę.[4]
Administracinis suskirstymas
redaguoti
.jpg)
Geografija ir geologija
redaguotiHavajai yra vienintelė JAV valstija, kurios teritoriją sudaro tik salos ir kurios teritorija vis didėja (dėl lavos išsiveržimų).
Havajų salynas labai izoliuotas, t. y. nuo artimiausio žemyno labiau nutolusi tik Velykų sala.
Havajų salyną sudaro daugybės salų, atolų ir povandeninių užgesusių ugnikalnių grandinė, nusidriekusi apie 2500 km ilgio lanku iš šiaurės vakarų į pietryčius tarp 19° ir 29° šiaurės platumos.[4] Grandinė susidarė Ramiojo vandenyno litosferos plokštei slenkant virš Havajų karštojo taško.[4] Aštuonios salos vadinamos „pagrindinėmis“ arba „didžiosiomis“ salomis. Tai (š. v. – p. r. kryptimi) Niihau, Kauai, Oahu, Molokai, Lanai, Kahoolavė, Maui, Havajai (pastaroji, siekiant išvengti salos ir salyno sutapatinimo, vadinama Didžiąja sala).
Visas Havajų salas suformavo ugnikalniai, iškilę Ramiojo vandenyno tektoninėje plokštėje ties karštuoju tašku. Kadangi Ramiojo vandenyno plokštė slenka į šiaurės vakarus, o karštasis taškas lieka toje pačioje vietoje, labiau į šiaurės vakarus nutolusios salos yra „ramesnės“, t. y. jų ugnikalniai nebeaktyvūs. Paskutinis išsiveržimas už Didžiosios salos ribų vyko XVIII amžiuje (Haleakala Maui saloje). Užtat pietryčiuose esančioje Didžiojoje saloje veikia aktyvūs Mauna Loa, Kilauea ugnikalniai, o dar labiau į pietus vandenyno gelmėje kyla naujas veikiantis Loihi ugnikalnis.[4]
Didžioji sala, kurią suformavo penki ugnikalniai, yra antroji pagal aukštį sala planetoje (Mauna Kėja – 4205 m; aukščiausias salų taškas – Puncak Jaya Papua Naujojoje Gvinėjoje, 4884 m.).
Ekonomika
redaguotiSalose auginami ananasai, cukranendrės, papajos, kava. Yra žvejojami tunai. Pagrindinis pajamų šaltinis – turizmas. Apie 90 % salų gyventojų dirba aptarnavimo srityje.
Gyventojai
redaguoti2020 m. etninė sudėtis:
- azijiečiai – 37,2 % (filipiniečiai, japonai, kinai, korėjiečiai)
- mišrios kilmės – 25,3 %
- baltieji – 22,9 % (vokiečių, anglų, airių, portugalų kilmės)
- havajiečiai ir kiti polineziečiai – 10,8 %
- afroamerikiečiai – 1,6 %
Didžiausi miestai
redaguoti2020 m. duomenys[7]
- Honolulu (350,9 tūkst. gyv.)
- Ist Honolulu (50,9)
- Perl Sitis (45,2)
- Hilas (44,1)
- Vaipahu (43,4)
- Kailua (40,5)
- Kaneohė (37,4)
Transportas
redaguotiKiekvienoje saloje yra išvystyti sausumos keliai ir greitkeliai. Taip pat visose salose veikia viešųjų autobusų sistemos.
Anksčiau salose buvo geležinkelių sistema. Šiuo metu yra statomas naujas traukinių sistemos tinklas, kurio pirmasis etapas planuojamas baigti 2020 m. pabaigoje, antrasis – 2025 m.[8]
Pagrindinis visų salų oro uostas yra Daniel K. Inouye tarptautinis oro uostas (Oahu saloje). Šis oro uostas leidžia gyventojams ir turistams pasiekti Šiaurės Amerikos, Azijos, Australijos ir Okeanijos miestus. Havajuose veikia trys oro kompanijos – „Hawaiian Airlines“, „Mokulele Airlines“ ir „Go!“.
Miestai partneriai
redaguotiMiestai, su kuriais Havajai yra užmezgę partnerystės ryšius:
Pastabos
redaguoti- ↑ Mauna Kėjos viršūnė yra aukščiausias taškas Okeanijoje. Mauna Kėja taip pat yra aukščiausias kalnas Žemėje, jei matuotume nuo jo papėdės iki viršūnės. Vulkaninis skydas stūkso ant Ramiojo vandenyno dugno 5998 m gylyje, tad visas jo aukštis yra 10 205,3 m.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ „Hawaiian Words; Hawaiian to English“. mauimapp.com. Suarchyvuota iš originalo 2008-09-14. Nuoroda tikrinta 2008-09-19.
- ↑ Hasan, Heather (2012), Wikipedia, 3.5 million articles and counting, p. 11, ISBN 9781448855575
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 Havajai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ Fry, Kathie. „Kamehameha Dynasty“. Hawaii for Visitors. Suarchyvuota iš originalo 2016-11-07. Nuoroda tikrinta 2016-11-07.
- ↑ Goucher, Candice; Walton, Linda (2013-03-12). World History: Journeys from Past to Present (anglų). Routledge. p. 572. ISBN 9781135088293.
- ↑ USA: Hawaii, citypopulation.de
- ↑ Honolulu Rail Transit: International Lessons from Barcelona in Linking Urban Form, Design, and Transportation
- ↑ „International exchange activated with globalization“. Ehime Prefecture. Suarchyvuota iš originalo 2018-09-30. Nuoroda tikrinta 2018-10-27.
- ↑ „ハワイアンフェスティバル in 福岡 2018“ (japonų). Fukuoka Prefecture. Suarchyvuota iš originalo 2019-04-14.
- ↑ „広島県・ハワイ州友好提携20周年記念（展示会） 広島から世界へ―移住の歴史と日系人の暮らし― を開催しました。“ (japonų). Hiroshima Prefecture. Suarchyvuota iš originalo 2019-04-14.
- ↑ „Hokkaido Sister City and Affiliated Regions Round Table Meeting“. Hokkaido. Suarchyvuota iš originalo 2019-03-05. Nuoroda tikrinta 2019-03-05.
- ↑ „沖縄・ハワイ州姉妹提携30周年記念式典(10月9日)“ (japonų). Okinawa Prefecture. Suarchyvuota iš originalo 2019-04-14.