Bendra žemės ūkio politika 2023–2027 m.

Nauji darbo metodai

2023–2027 m. BŽŪP – modernizuota politika, kurioje daug dėmesio skiriama rezultatams ir veiksmingumui.

2021 m. gruodžio 2 d. oficialiai priimtas susitarimas dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu naujuoju teisės aktu sudaromos sąlygos teisingesnei, žalesnei ir labiau veiklos rezultatais grindžiamai BŽŪP.

Juo siekiama užtikrinti tvarią Europos ūkininkų ateitį, teikti tikslingesnę paramą mažesniems ūkiams ir suteikti daugiau lankstumo ES šalims pritaikyti priemones prie vietos sąlygų.

Žemės ūkis ir kaimo vietovės yra labai svarbūs Europos žaliajam kursui, o 2023–2027 m. BŽŪP bus pagrindinė priemonė siekiant strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijos tikslų.

 

Dešimt konkrečių tikslų

BŽŪP daugiausia dėmesio skiriama dešimčiai konkrečių tikslų, susijusių su bendrais ES socialinio, aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo žemės ūkyje ir kaimo vietovėse tikslais.

Nacionaliniai strateginiai planai

Kiekviena ES šalis parengė nacionalinį BŽŪP strateginį planą, derindama pajamų rėmimo, kaimo plėtros ir rinkos priemonių finansavimą. Rengdamos savo strateginius planus, ES šalys prisidėjo prie dešimties konkrečių tikslų, pasitelkdamos Komisijos pateiktą plačių politinių priemonių rinkinį, kuris galėtų būti pritaikytas nacionaliniams poreikiams ir pajėgumams.

Dėmesys veiksmingumui ir rezultatams

BŽŪP teisės aktuose nustatytas bendras rodiklių rinkinys, kuris yra naujos veiksmingumo, stebėsenos ir vertinimo sistemos dalis. Rodikliai bus stebimi rengiant metines veiklos rezultatų ataskaitas ir dukart per metus atliekant BŽŪP strateginių planų rezultatų peržiūrą, kad būtų įvertinta ES šalių pažanga, padaryta siekiant savo tikslų ir BŽŪP tikslų.

Pagrindinės reformų sritys

2023–2027 m. BŽŪP numatyta keletas politikos reformų, kuriomis siekiama remti perėjimą prie tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės ES.

Žalesnė BŽŪP

2023–2027 m. BŽŪP remiamas daug didesnis žemės ūkio indėlis siekiant Europos žaliojo kurso tikslų:

• platesnio užmojo žalieji tikslai. BŽŪP planai atitinka aplinkos ir klimato teisės aktus. Savo BŽŪP strateginiame plane kiekviena ES šalis yra įpareigota parodyti didesnius užmojus aplinkos ir klimato politikos srityje, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu (išvengti regreso), o pakeitus klimato ir aplinkos teisės aktus, planą privalo atnaujinti;
• prisidėti prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Nacionaliniais BŽŪP strateginiais planais prisidedama prie žaliojo kurso tikslų (BŽŪP rekomendacijose išdėstyta, kokio indėlio tikimasi);
• griežtesnės sąlygos. BŽŪP paramos gavėjų išmokos yra susietos su griežtesniais privalomais reikalavimais. Pavyzdžiui, kiekviename ūkyje ne mažiau kaip 3 proc. ariamosios žemės skiriama biologinei įvairovei ir negamybiniams elementams. Be to, suteikiama galimybė gauti paramą pagal ekologines sistemas ir padidinti tą dalį iki 7 proc. Taip pat apsaugomos šlapžemės ir durpynai;
• ekologinės sistemos. Bent 25 proc. tiesioginėms išmokoms skirto biudžeto yra skirta ekologinėms sistemoms, kuriomis bus labiau skatinama klimatui ir aplinkai nekenkianti ūkininkavimo praktika ir metodai (pvz., ekologinis ūkininkavimas, agroekologija, sekvestruojamasis ūkininkavimas ir kt.), taip pat gyvūnų gerovės gerinimas;
• kaimo plėtra. Bent 35 proc. lėšų skirta klimato, biologinės įvairovės, aplinkos ir gyvūnų gerovės rėmimo priemonėms;
• veiksmų programos. Vaisių ir daržovių sektoriuje pagal veiksmų programas bent 15 proc. išlaidų skiriama aplinkai;
• klimatas ir biologinė įvairovė. 40 proc. BŽŪP biudžeto turi būti susiję su klimatu ir tvirtai remti bendrą įsipareigojimą 10 proc. ES biudžeto skirti biologinės įvairovės tikslams iki ES daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio pabaigos.

Teisingesnė BŽŪP

Pagal 2023–2027 m. BŽŪP parama teikiama tiems, kuriems jos labiausiai reikia:

• perskirstomoji pajamų parama. ES šalys turi bent 10 proc. savo tiesioginių išmokų skirti pajamų perskirstymo rėmimo priemonei, kad būtų geriau tenkinami mažesnių ir vidutinių ūkių pajamų poreikiai;
• aktyvūs ūkininkai. Naujuose teisės aktuose pateikiama privaloma, bet lanksti aktyvaus ūkininko apibrėžtis, kurią turi nustatyti ES šalys, įskaitant vykdomos veiklos lygį. Tam tikrą ES paramą gali gauti tik aktyvūs ūkininkai;
• socialinių paramos sąlygų taikymas. BŽŪP išmokos yra susietos su tam tikrų ES darbo standartų laikymusi, o paramos gavėjai skatinami gerinti darbo sąlygas ūkiuose;
• išmokų suvienodinimas. 2023–2027 m. BŽŪP pajamų rėmimo lygiai yra labiau suvienodinti tiek atskirose ES šalyse, tiek tarp ES šalių;
• parama jauniesiems ūkininkams. ES šalys turi bent 3 proc. savo tiesioginių išmokų biudžeto paskirstyti jauniesiems ūkininkams pajamų ar investicijų paramos forma arba remiant verslą pradedančius jaunuosius ūkininkus;
• lyčių pusiausvyros gerinimas. Lyčių lygybė ir aktyvesnis moterų dalyvavimas žemės ūkyje pirmą kartą yra BŽŪP strateginių planų tikslų dalis. ES šalys turi įvertinti šiuos klausimus ir spręsti nustatytas problemas;

Konkurencingumo didinimas

2023–2027 m. BŽŪP stiprinama ūkininkų padėtis tiekimo grandinėje ir didinamas žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumas:

• geresnė derybinė galia. Naujos taisyklės stiprina gamintojų bendradarbiavimą, paskatinant ūkininkus bendradarbiauti ir suteikiant jiems galimybę rinkoje sukurti kompensacinę galią;
• orientavimasis į rinką. 2023–2027 m. BŽŪP išlaikomas bendras ankstesnių reformų orientavimasis į rinką, skatinant ES ūkius suderinti pasiūlą su paklausa Europoje ir už jos ribų;
• krizių rezervas. Siekiant įveikti būsimas krizes, pagal reformuotą BŽŪP numatytas naujas finansinis rezervas, kurio vertė sieks ne mažiau kaip 450 mln. EUR per metus;
• parama vyno sektoriui. Susitarta dėl konkrečių taisyklių, kuriomis siekiama pagerinti paramą vyno sektoriui.

Tvirtas biudžetas

BŽŪP ir toliau bus skiriamas tvirtas ilgalaikis biudžetas.

BŽŪP finansavimas

2021–2027 m. laikotarpiu BŽŪP skirta 387 mlrd. EUR. Lėšos skiriamos iš dviejų skirtingų fondų: Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), kurio vertė siekia 291,1 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis), ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuris sieks 95,5 mlrd. EUR.

Priemonė „Next Generation EU“

EŽŪFKP biudžetą sudaro 8 mlrd. EUR iš priemonės „Next Generation EU“ lėšų, skirtų padėti kaimo vietovėms įgyvendinti struktūrinius pokyčius, būtinus Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės pertvarkos tikslams pasiekti.

Skiriamų sumų perkėlimai

ES valstybėms suteikta galimybė labiau pritaikyti šią politiką prie savo žemės ūkio sektoriaus prioritetų – jos gali perkelti iki 25 proc. savo BŽŪP skirtų asignavimų iš pajamų paramos į kaimo plėtros asignavimus (ir atvirkščiai). ES šalys gali taikyti papildomas lankstumo priemones tam tikrais konkrečiais tikslais, pavyzdžiui, remiant aplinkosaugos ir klimato srities tikslus, remiant jaunus ūkininkus ir šalių, kuriose tiesioginės išmokos yra mažesnės už vidutines, atveju.

Žinios, moksliniai tyrimai ir inovacijos

Pažangiam ir tvariam žemės ūkio sektoriui užtikrinti labai svarbu skatinti mokslinius tyrimus, dalijimąsi žiniomis ir inovacijas.

Vykdydama savo įsipareigojimą remti mokslinius tyrimus ir inovacijas žemės ūkio srityje, Komisija pasiūlė iš programos „Europos horizontas“ skirti 10 mlrd. EUR su maistu, ūkininkavimu, kaimo plėtra ir bioekonomika susijusiems projektams.

Reformuotai BŽŪP naudingos šios didesnės investicijos, jas pasitelkus tvirtesnėmis žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemomis (AKIS) bus siekiama skatinti inovacijų projektų plėtojimą, skleisti jų rezultatus ir skatinti kuo plačiau jais naudotis. Ūkių konsultavimo paslaugos yra pagrindinė dalijimosi naujomis žiniomis ir idėjomis priemonė.

Teisinis pagrindas

Reforma apima tris reglamentus, kurie pradėti taikyti 2023 m. sausio 1 d.:

• horizontalųjį reglamentą;
• reglamentą dėl BŽŪP strateginių planų;
• Bendro rinkos organizavimo reglamentą.

2021 ir 2022 m. galiojo pereinamojo laikotarpio reglamentas, kuriuo panaikinamas atotrūkis tarp dabartinių ir naujų teisės aktų.