Horacijus
Horacijus (lot. Quintus Horatius Flaccus, (65-27 pr. Kr.) – senovės romėnų poetas.
Mintys
Apie darbą
- Maža skruzdėlytė tebūnie didžio darbo pavyzdys.
- Nieko gyvenime nepasieksite be atkaklaus darbo.
- Po mano mirties liks mano darbai.
- Pradžia yra pati svarbiausia darbo dalis.
Apie draugą
- Aš esu tikras, kad niekas negali prilygti nuoširdžiam draugui.
- Jei už akių burnoja kas draugą arba, išgirdęs
Apkalbant kitą, nė žodžio apginti jį nepasako,
Jeigu jis juokdario garbei pramano nebūtų dalykų
Arba dėl juoko pagarsina paslaptį draugo:
...Štai kas bjaurus, pavojingas! Saugokis tokio! - Tenebūnie tarp draugų tokio, kuris išplepėtų, ką girdėjęs.
Apie gyvenimą
- Gyvenimas nieko neduoda be darbo.
- Kas delsia sutvarkyti savo gyvenimą, panašus į naivuolį, laukiantį prie upės, kol ji liausis tekėjusi.
- Tiesa ir sąžiningas gyvenimas – štai mano siekių tikslas.
Apie ydas
- Dorybę sudaro ydų vengimas ir aukščiausia išmintis.
- Nėra žmonių be ydų. Iš mūsų tas tėra geriausias, kuris turi jų mažiausiai.
- Stengdamiesi išvengti vienų ydų, kvailiai pasiduoda kitoms.
Apie žodį
- Gryna širdim tu susiurbki žodžius ir tikėki išminčiais.
Jausim ilgai naujo indo sugertąjį kvapą. - Ir medžių lapai kasmet keičiasi, ir atgyvenę savo amžių žodžiai užleidžia vietą naujiems.
- Jei mokai, stenkis kalbėti trumpai, kad klusnus protas tuoj pat suprastų žodžius ir saugotų juos atmintyje tiksliai. Visa, ko nereikia, mūsų suvokimas saugoti negali.
- Kai esmė iš anksto apgalvota, žodžiai ateina savaime.
- Kartą, paleistas žodis nebesugrįš.
- Pasakytas žodis negrįžta.
Kitos
- Amžinoje baimėje gyvenančio nepavadinsiu laisvu.
- Atsargumo niekada nebūna per daug.
- Bijok pigių pagyrų, pridengtų lapės kailiu.
- Blyškiaveidė giltinė beldžiasi tiek į vargšo trobelės, tiek į karalių rūmų duris.
- Daryk pinigus. Jei gali – sąžiningai, jeigu ne – tiesiog daryk pinigus.
- Dažniau bent pasverk, ką ir kam tu esi priplepėjęs.
- Draugės trūkumų mylimasis nepastebi.
- Džiaukis šia diena! Naudokis proga!
- Elkimės taip visada, kaip tinka amžiui kiekvieno.
- Gimdydami kankinosi kalnai, o gimė apgailėtinas peliukas.
- Glauskim kalbas, kad mintis ne pakriktų, o veržtųsi.
- Išvaryk gamtą negrįžtamai, ji vis tiek grįš.
- Jei nebėgioji, kol sveikas, teks pabėgioti, kai susirgsi.
- Juokai, pašaipus žodis daugelį net svarbių dalykų nusako taikliau ir geriau negu rimtas ir nuodugnus nagrinėjimas.
- Kad ir kaip imperatoriai kvailiotų, visada kliūva liaudžiai.
- Kad ir su šakėmis išgintum prigimtį, ji vis tiek ir vėl sugrįžta.
- Kas nori atlaidumo savo trūkumams, tegul būna atlaidus kitų trūkumams.
- Kiekvieni praeinantys metai ką nors iš mūsų atima.
- Labai aukštus kalnus tranko žaibai.
- Malonu ir garbinga mirti dėl tėvynės.
- Naudokitės šia diena, ir kuo mažiau pasitikėkite rytojumi.
- Nebūna laimės be kirmgraužų.
- Neužmiršk sunkiomis aplinkybėmis išsaugoti blaivų protą.
- Niekuo nereikia stebėtis.
- Nuo vyno žūsta grožis, vynas trumpina jaunystę.
- Pavyduolis liesėja, kai kitam sekasi.
- Pyktis yra trumpa beprotybė.
- Reikia dabar pasakyti tik tai, kas pritinka šiandieną.
O kitką verčiau atidėt, pasakysim prireikus. - Rytdiena nesvarbu, nes gyvenu šiandien.
- Sąžine gryna gyvent – tai gyvent be nuodėmių.
- Sukauptas turtas gali tarnauti, bet gali ir pavergti.
- Stenkis ir sunkią valandą išsaugoti dvasios tvirtybę.
- Šykštuolis visada skursta.
- Tebūnie visur kur saikas, tebūnie pagaliau tam tikros ribos.
- Valdyk savo nuotaiką: jeigu ji tau nepaklus, ji ims įsakinėti.
- Visada stenkis, kad karštuose reikaluose tavo protas būtų šaltas.
- Viskam yra saikas.
- Vynas liežuvį atpalaiduoja.
- Žmonijai nieko nėra neįmanomo.
