Sen Martenas

Sen Martenas
Saint-Martin


(Išsamiau)

Laiko juosta: (UTC-4)
------ vasaros: (UTC)

Valstybė

Prancūzija

Administracinis centras

Marigo

Oficialios kalbos

prancūzų

Prezidentas

Emmanuel Macron

Regioninės savivaldybės prezidentas

Daniel Gibbs

Gyventojų

36 286

Plotas

53,2 km²

Tankumas

682 žm./km²

Tel. kodas

+590

Tinklalapis

[1]

Vikiteka

Sen MartenasVikiteka

Sen Martenas (pranc. Saint-Martin), Sen Marteno bendrija (Collectivité de Saint-Martin) – Prancūzijos užjūrio bendrija, esanti Šv. Martyno salos šiaurinėje dalyje, Mažųjų Antilų salyne, Karibų jūroje, Atlanto vandenyne. Iki 2007 m. komunos teisėmis kartu su Šv. Bartolomėjaus komuna priklausė Gvadalupos užjūrio departamentui, tačiau 2007 m. suteiktas užjūrio bendrijos statusas.

Pietinė salos dalis priklauso Nyderlandams ir turi autonomijos statusą (Sint Martenas).

Administracinis centras yra Marigo (Marigot) miestelyje.

Istorija

Žiūrėti: Karibų jūros regiono istorija, Prancūzijos Vakarų Indijos

Sala nuo pačios Amerikos kolonizavimo pradžios tapo vienu iš prekybinių centrų, dėl jos nuolat kovojo olandai ir prancūzai, o 1672–1679 m. ją buvo užėmę anglai. 1689 m. anglai visus prancūzus ištrėmė į Sen Kristoferio salą, jiems buvo leista grįžti tik po Risviko taikos 1697 m. 1750 m. pastatytas Marigo fortas. Anglai buvo užėmę salą 1756–1763 m., 1781–1783 m. ir kai vyko Prancūzijos Didžioji revoliucija. Jie buvo okupavę salas ir 1810–1815 m., kai Napoleonas buvo užsiėmęs karais Europoje.

1839 m. sudaryta Prancūzijos ir Nyderlandų sutartis dėl salų ir veiklos jų teritorijose pasidalijimo.

1963 m. sala gavo subprefektūros teises. 1965 m. – turizmo industrijos salose pradžia. 1972 m. atidarytas Grand Kaso oro uostas, kuriame 1981 m. nusileido pirmasis viršgarsinis keleivinis lėktuvas Concord.

1989 m. gruodžio 16 d. saloje susitiko Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas ir JAV prezidentas Džordžas H. Bušas (vyresnysis).

Geografija

Sala Angilijos sąsiauriu atskirta nuo šiaurėje esančios Angilijos.

Sen Marteno vidurinė dalis kalvota. Aukščiausia vieta – Paradiso kalnas (Pic Paradis, 414 m). Pietvakariuose yra Simpsono lagūna. Aplink yra keletas smulkių salelių (iš jų didžiausia – Tintamatė). Salos Kanonierių ragas yra labiausiai į vakarus nutolęs Europos Sąjungos taškas.

Klimatas tropinis. Temperatūra laikosi tarp 24–30 °C, vidutinis metinis kritulių kiekis – 1000 mm. Pasitaiko uraganų.

Pagrindinės gyvenvietės – Marigo, Gran Kasas.

Ekonomika

Svarbiausia ūkio šaka – turizmas (85 % dirbančiųjų). Dėl ribotų galimybių žemės ūkiui ir žvejybai, dauguma maisto produktų įvežama.

Sen Marteną aptarnauja Princesės Julianos tarptautinis oro uostas, esantis olandų Sint Martene. Taip pat yra vietinis L'Esperansos oro uostas. Iš Marigo veikia keltas į Angiliją.

Demografija

Daugumą gyventojų sudaro mišrios kilmės žmonės (mulatai, metisai) bei juodaodžiai, yra baltųjų (daugiausia prancūzai), indų.

Oficiali kalba – prancūzų. Taip pat kalbama kreolinėmis šnektomis (Antilų prancūzų, papiamiento), angliškai, olandiškai, ispaniškai.

Dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai. Yra protestantų, Jehovos liudytojų, hinduistų.

Demografinė plėtra
1962	1968	1975	1982	1990	1999	2002
4 001	4 992	5 550	8 072	28 518	29 078	31 397

Nuorodos

Turizmas Sen Martene Archyvuota kopija 2013-12-20 iš Wayback Machine projekto.
statut.sxm1.com Statutas Archyvuota kopija 2014-12-26 iš Wayback Machine projekto. (Oficiali svetainė).
Fotogalerija Archyvuota kopija 2008-11-08 iš Wayback Machine projekto.