Penghu salos
Penghu salos (kin. 澎湖群島, pinyin: Pénghú Qúndăo, pe̍h-ōe-jī: Phêⁿ-ô·-kûn-tó), taip pat žinomos kaip Peskadorų salos (port. Ilhas Pescadores 'Žvejų salos') – salynas Taivano sąsiauryje, į vakarus nuo Taivano krantų. Jį sudaro 64 nedidelės salos ir salelės. Salos nuo Taivano pakrantės nutolusios 50 km, o nuo žemyninės Kinijos Fudziano provincijos 130 km. Visas salynas sudaro Penghu apskritį (kin. 澎湖縣, pinyin: Pénghú Xiàn), kuri priskiriama Taivano provincijai.
Bendras salyno plotas 141,052 km²; tai antra mažiausia apskritis šalyje, po Liandziango apskrities. Gyventojų 93 446 (2009 m. duomenys). Gyventojai verčiasi žemdirbyste (auginama ryžiai, batatai, soros, sorgai, arachiai, bananai), žvejyba, perlų rinkimu.[1] Kasami fosforitai.[1] Tris didžiausias salas jungia pylimai, tiltas.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Salynas Ramiajame vandenyne. Didžiausios salos: Penghu, Juvengas, Baiša. Salos vulkaninės kilmės. Salų reljefe dominuoja žemumos; didžiausias aukštis 48 m v.j.l.[1] Kranto linija vingiuota, jos ilgis 327 km. Daugelį krantų supa koralų rifai.
Klimatas subekvatorinis musoninis; per metus iškrinta apie 1000 mm kritulių (daugiausia vasarą). Žiemą pasireiškia smarkūs vėjai, vasarą – taifūnai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, dabartinėje Penghu salų teritorijoje žmonės apsigyveno (atsikėlė iš žemyninės Kinijos) III a. pr. m. e. VI a. salas pajungė Kinija.[1] Salų teritorijoje IX ir X a. įsikūrė hanių žvejų bendruomenės.[2] XVI a. praplaukiančių portugalų jūreivių salos pramintos Peskadorų ('žvejų') salomis.[3] Nuo XIV a. vidurio buvo pavaldžios mongolų Juan dinastijai. 1603 m. saloje Mingai dislokavo karines pajėgas, kad užkirstų kelią čia 1622 m. norėjusiems įsikurti olandams.[4] Vis tik 1623 m. olandams pavyko tai padaryti. Apie 1661–1662 m. olandai buvo išstumti.[1] Nuo XVII a. iki 1895 m. Taivaną ir salyną valdė Tungningo karalystė, vėliau Čingų dinastija.
Penghu salas 1885 m. kovą, Kinijos–Prancūzijos karui einant į pabaigą, buvo užėmę prancūzai, kurie pasitraukė po keturių mėnesių. Japonijai nugalėjus Kiniją Pirmajame Kinijos–Japonijos kare, Čingų vyriausybė perleido teisę į salas Japonijai. Po Antrojo pasaulinio karo kapituliavusi Japonija buvo priversta sugrąžinti salas Kinijai. 1949 m., po Gomindano kariuomenės pralaimėjimo Kinijos pilietiniame kare, Čiang Kaišeko vyriausybė ir jo kariuomenės likučiai pasitraukė į Taivaną (ir Penghu salas).[1]
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Penghu apskritis yra padalinta į:
1 miestą
5 kaimo tipo gyvenvietes
- Husi
- Baiša
- Siju
- Čimėjus
- Vanganas
bei dar į 97 kaimus.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Penghu salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ „Penghu Reclamation Hall“. Suarchyvuotas originalas 2012-03-30. Nuoroda tikrinta 2014-02-27.
- ↑ Wills (2006), p. 86.
- ↑ Wills (2006), p. 87.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Wills, John E., Jr. (2006), „The Seventeenth-century Transformation: Taiwan under the Dutch and the Cheng Regime“, in Rubinstein, Murray A., Taiwan: A New History, M.E. Sharpe, pp. 84–106, ISBN 978-0-7656-1495-7.
Taivano administracinis suskirstymas | |
---|---|
Provincijos: Fudzianas | Taivanas Išskirtieji miestai: Gaosiongas | Sinbėjus | Taidžongas | Tainanas | Taipėjus | Taojuanas Taivano provincijos miestai: Dziaji | Dzilongas | Sindžu Fudziano provincijos apskritys: Dzinmenas | Liandziangas Taivano provincijos apskritys: Dziaji | Džanghua | Hualianas | Jilanas | Junlinas | Miaoli | Nantou | Penghu | Pingdongas | Sindžu | Taidongas |