Mahmudas Gaznavietis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mahmudas Gaznavietis | |
---|---|
Sultono piešinys | |
Gaznevidai | |
Visas vardas | Jaminas ad Davla Abul Kasimas Mahmudas Ibn Sebiukteginas |
Gimė | 971 m. spalio 2 d. Gaznis |
Mirė | 1030 m. balandžio 30 d. (58 metai) Gaznis |
Tėvai | Sabukteginas |
Sutuoktinis (-ė) | Kausari Džahan |
Vaikai | Mohamadas Gaznavietis, Masudas I Gaznavietis, Izas ad-Davla Abdulrašidas, Suleimanas, Šudža |
Religija | islamas |
Gaznio emyras/sultonas | |
Kelintas | 3 |
Ėjo pareigas | 998 m. – 1030 m. |
Pirmtakas | Ismailas Gaznavietis |
Įpėdinis | Mohamadas Gaznavietis |
Vikiteka | Mahmudas Gaznavietis |
Mahmudas Gaznavietis (pers. محمود غَزنوی = Maḥmūd-e Ġaznawī), pilnas vardas Jaminas ad Davla Abul Kasimas Mahmudas Ibn Sebiukteginas (Yamīn ad-Dawlah Abul-Qāṣim Maḥmūd Ibn Sebüktegīn; g. 971 m. spalio 2 d. – m. 1030 m. balandžio 30 d.) – tiurkų-persų kilmės karvedys, Gaznevidų valstybės įkūrėjas, sultonas (pirmasis valdovas, naudojęs šį titulą).
Gimė Chorasano regione, vergų pirklio Sabuktigino šeimoje. Nuo 994 m. dalyvavo grobiamuosiuose žygiuose drauge su tėvu. 998 m. Mahmudas nugalėjo brolį Ismailą kovoje dėl Gaznevidų sosto. Užkariavo Kandaharą ir Bostą. Nuo 1001 m. Mahmudas Gaznavietis pradėjo grobiamuosius žygius į Indiją. Jis užemė Pešavarą, Sistane nugalėjo paskutinį Safaridų emyrą Khalafą I. Vėliau prasidėjo nuolatiniai Gaznevidų antpuoliai į Indiją (jų buvo 17): jis persekiojo Fatimidus, nugalėjo Kabulo šachus, įveikė radžputų sąjungą, palaužė Nagarkoto, Thanesaro, Kanaudžo, Gvalijoro, Udžaino valstybes.
Mahmudo armija plėšė ir griovė hindų šventyklas, rūmus, grobė turtus ir derlių. 1027 m. surengė grobiamąjį žygį į Bujidų valdomą Persiją. Po plėšimų armija atsitraukdavo ir nesistengdavo įsitvirtinti. Mahmudas skelbė džihadą nemusulmoniškoms religijoms, nuožmiai griovė jų šventyklas bei naikino tikinčiuosius, todėl laikomas ikonoklastu.
Mahmudas Gaznavietis mirė 1030 m. ir buvo palaidotas mauzoliejuje Gaznio mieste. Netrukus po jo mirties jo valstybę užėmė seldžiukai.
Mahmudo laikais Gaznevidų įtakos sfera driekėsi nuo Kurdistano iki Jamunos, nuo Samarkando iki Gudžarato. Dėl gausių grobių suklestėjo Gaznio miestas, tapęs kultūros, literatūros centru. Mahmudo laikais jame kūrė garsus persų poetas Firdousi. Mahmudo žygiuose dalyvavęs Al Birūnis parašė garsų veikalą apie Indiją Tarikh Al-Hind. Nuo Mahmudo laikų prasidėjo musulmonų invazija į šiaurės Indiją.