Pereiti prie turinio

Orlen Lietuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Mažeikių nafta)
Orlen Lietuva
Komercinis pavadinimasAB "Orlen Lietuva"
FormaAB
Pramonėnaftos perdirbimas
Centrinė būstinėJuodeikių k., Mažeikių r., Lietuva
Savininkas (-ai)Polski Koncern Naftowy Orlen S.A.
Darbuotojų~ 2100 (2014 m. pradžia)
Tinklalapisorlenlietuva.lt

Orlen Lietuva (1972–1991 m. Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, 1991–1995 m. VĮ „Nafta“, 1995–2009 m. AB „Mažeikių nafta“) – dab. lenkiško kapitalo energetikos koncernas Lietuvoje. „Orlen Lietuva“ priklauso vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonė. Gamykloje galima perdirbti iki 15 mln. t. žalios naftos per metus. Įmonė įsikūrusi Mažeikių rajone, prie pat Lietuvos valstybės sienos su Latvija, apie 20 km į šiaurę nuo Mažeikių, Juodeikių kaime.

Įmonę šiuo metu sudaro: naftos perdirbimo gamykla, šiluminė elektrinė (buv. AB „Mažeikių elektrinė“), Būtingės naftos terminalas (buv. AB „Būtingės nafta“) ir naftos bei naftos produktų vamzdynai jungiantys Būtingės terminalą, naftos perdirbimo įmonę su „Draugystės“ naftotiekių tinklu (buv. AB „Naftotiekis“).

Nuo 2006 m. gruodžio mėn. 84,36 % įmonės akcijų valdė Lenkijos koncernas „PKN Orlen“, kuris 2009 m. balandžio mėnesį tapo vieninteliu AB „Mažeikių nafta“ akcininku. 2009 m. rugsėjo 1 d. AB „Mažeikių nafta“ tapo „Orlen Lietuva“ (sprendimą dėl bendrovės pavadinimo pakeitimo svarbiausias įmonės akcininkas priėmė 2009 m. liepos 7 d.)[1]. 2013 m. pabaigoje koncerne, įskaitant atstovybes, dirbo 2127 darbuotojai.[2]

Įmonę aptarnauja „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovei priklausanti Bugenių geležinkelio stotis.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1964–1971 m.: NPG priešistorė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1964 m. TSRS valstybinis Naftos ir chemijos komitetas pradėjo svarstyti naftos perdirbimo gamyklos (toliau – NPG) įdėją Lietuvoje, parengta ekonominė studija. Projektuoti naftos perdirbimo įmonę Lietuvoje pradėta 1966 m. Tuo metu įmonei buvo numatyta vieta netoli Jurbarko. Tais pat metais Lietuvoje pradėta tiesti naftotiekio Polockas – Ventspilis atšaka, kuri baigta 1968 m. 1970 m. pradėjo veikti tarpinė naftos perpumpavimo stotis Biržų rajone, Stačkūnuose.

Įvertinus galimus neigiamus Nemuno upės užteršimo padarinius ir po LTSR institucijų kreipimosi, 1970 m. birželio 20 d. TSRS Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministerija patvirtino naują naftos perdirbimo įmonės vietą – prie Mažeikių.[3] 1970 m. gegužės 25 d. patvirtintas pirmasis NPG vadovas Petras Jencius. 1971 m. įmonės statyboms perduota apie 1323 ha Mažeikių raj. žemės, į kurią įtrauktas Juodeikių kaimas ir jo apylinkės. 1971 m. baigtas tiesti produktotiekis per Lietuvos respublikos teritoriją: Ilūkstė – Biržai – Ventspilis.

1972–1985 m.: Įmonės statybos ir pirmoji produkcija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įmonė pradėta statyti 1972 m. Nuo 1975 iki 1984 m. statyboms vadovavo Aleksandras Maslovas. Per įmonės statybų laiką NPG statytojų ir darbuotojų poreikiams iki 1995 m. Mažeikiuose buvo pastatyti 117 daugiabučių namų. Nuo 1978 m. NPG statybų aikštelėje nuolat dirbdavo apie 3300 darbininkų.

Pagrindinis straipsnis – Mažeikių elektrinė.

1975 m. NPG šilumos poreikiams tenkinti pradėta termofikacinės elektrinės statyba, kurios pirmasis energoblokas baigtas 1979 m. Nuo 1976 m. pradėtas montuoti pirminio naftos perdirbimo kompleksas LK-1, kuris baigtas 1980 m. 1979 m. baigtas tiesti 225 km ilgio naftotiekis Polockas–Biržai–Mažeikiai. 1980 m. pradėjus eksploatuoti naftotiekį, buvo paleistas ir pirmasis pirminio naftos perdirbimo įrenginys LK–1.

1980 m. balandžio 9 d. išleista pirmoji produkcijos – mazuto, partija. Tais metais įmonė perdirbo 2 mln. t naftos vietoj planuotų 6 mln. t. 1981 m. įmonės produkcija pradėta eksportuoti į Vakarų Europą (dyzelinas). Įmonė buvo palaipsniui plečiama. 1982 m. paleistas bitumo gamybos įrenginys. 1984 m. pradėtas eksploatuoti antrasis pirminio naftos perdirbimo įrenginys LK–2. Tais pačiais metais gamyklos direktoriumi paskirtas Bronislovas Vainora, perdirbta 10,8 mln. tonų naftos.[4] 1984 m. pradėtas leisti vidinis įmonės laikraštis „Fakelas“.

1985–1990 m.: Iki Lietuvos nepriklausomybės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mažeikių NPG statyba 1979 m.

1985 m. vasario 7 d. pradėtas giluminio mazuto perdirbimo įrenginio KT statybos, laišką ateities kartoms į pamatus įdėjo tuometinis LKP CK sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas.[5] Už 1986 m. rezultatus įmonė pripažinta sąjunginio socialistinio lenktyniavimo nugalėtoja. 1987 m. lapkričio 3 d. atidaryti Naftininkų kultūros ir technikos rūmai Mažeikiuose (šiuo metu Mažeikių kultūros centras). 1988 m. įmonė gamino 36 rūšių produktus, 12 iš jų buvo suteikta aukščiausia kokybės kategorija pagal TSRS standartus.[6]

1989 m. paleistas mazuto giluminio perdirbimo įrenginys KT–1/1 ir baigta vandenilio gamybos įrenginio statyba. Perdirbta 12 mln. t. naftos. 1990 m. dėl TSRS blokados balandžio−liepos mėn. nutrauktas naftos tiekimas.

1991–1997 m.: Iki įmonės privatizavimo

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. sausio 24 d. įsteigta valstybinė įmonė „Nafta“. Pradėta metil tetrabutil eterio (MTBE) gamyba, kuri leido padidinti benzino oktaninį skaičių ir sumažinti kenksmingų švino priedų kiekį. 1992 m. įsteigta valstybinė įmonė „Naftotiekis“ naftos vamzdynų eksploatavimui.

Pagrindinis straipsnis – Būtingės naftos terminalas.

1993 m. vasario 24 d. patvirtinta Būtingės naftos terminalo statybos vieta, pradėtas projektavimas tam, kad Lietuva ir NPG galėtų apsirūpinti nafta ne vien iš Rusijos pusės. Tais pačiais metais su JAV kompanija „Foster Wheeler“ paruošta NPG modernizacijos programa.

1995 m. kovo 28 d. akcininkų susirinkimo metu nuspręsta valstybinę įmonę „Nafta“ reorganizuoti į AB „Mažeikių nafta“. 1995 m. balandžio 21 d. įregistruota AB „Būtingės nafta“, kurios 34% akcijų priklausė AB „Mažeikių nafta“.[7]

1995 m. liepos 14 d. bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Gedeminas Kiesus. 1996 m. įmonė pasiūlė rinkai nuosavo prekės ženklo „Ventus“ benziną ir pradėjo „Ventus“ degalinių tinklo plėtrą. 1997 m. įkurta dukterinė įmonė „Ventus-nafta“, kuri valdė degalinių tinklą.

1998–2002 m.: „Williams“ valdymo laikotarpis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1998 m. liepos 29 d. LR ūkio ministerija pasirašė ketinimų protokolą dėl investicijų į AB „Mažeikių nafta“ su JAV bendrove „Williams International“. 1998 m. spalio 27 d. priimta NPG garo katilinė, kuri buvo pastatyta, kad aprūpintų gamyklą nuosavu vandens garu. 1999 m. Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą dėl leidimo „Williams“ įsigyti 66% AB „Mažeikių nafta“ akcijų. Tais pačiais metais gamykloje paleistas MEROX tipo benzino nusierinimo įrenginys.

1999 m. baigta Būtingės terminalo statyba ir naftotiekio nuo NPG iki Būtingės tiesimas, 1999 m. liepos 21 d. Būtingės terminale pripildytas pirmasis tanklaivis.[8] 1999 m. rugpjūčio 17 d. bendrovės generaliniu direktoriumi patvirtintas Vidmantas Macevičius. 1999 m. spalio 12 d. bendrovės laikinuoju generaliniu direktoriumi paskirta Vita Petrošienė.

1999 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir „Williams“ pasirašė sutartį dėl 33% akcijų perleidimo „Williams“[9]. 1999 m. lapkričio mėn. generaliniu direktoriumi patvirtintas Steve Hunkus. Lapkričio 26 d. pirmą kartą nafta importuota per Būtingės terminalą. 2000 m. rugsėjo 8 d. bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Jim Scheel.

2001 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymų pataisas, kuriomis suteikė „Williams International“ teisę derėtis su Rusijos kompanija „Yukos“ dėl AB „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo. 2001 m. į AB „Mažeikių nafta“ sudėtį įtrauktos AB „Būtingės nafta“ ir AB „Naftotiekis“. 2001 m. lapkričio 21 d. baigta dyzelino hidrovalimo įrenginio statyba, įmonė pradėjo gaminti arktinės specifikacijos dyzeliną. 2001 m. pabaigoje bendrovėje dirbo 3419 darbuotojų.[10]

2002–2006 m.: „Yukos“ valdymo laikotarpis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. birželio 18 d. Rusijos naftos kompanija „Yukos“, „Williams“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirašė sutartis, pagal kurias „Williams International“ ir „Yukos“ priklausė po 26,85 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų, o Lietuvos Vyriausybei liko 40,66 proc. 2002 m. rugsėjo 19 d. „Yukos“ iš „Williams International Company“ įsigijo papildomą 26,85 proc. akcijų paketą ir su tuo susijusias teises bei įsipareigojimus AB „Mažeikių naftoje“.

2002 m. gegužės mėn. bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Tom Schneider, 2002 m. gruodžio 19 d. – Paul Nelson English.[11] 2003 m. rugsėjo 5 d. baigtas NPG pirmasis modernizacijos etapas, kurio metu pastatytas PENEX izomerizacijos įrenginys. 2003 m. rugsėjo 25 d. bendrovė tapo LKL rėmėja.[12] 2004 m. pradėtas gaminti benzinas su mažiau nei 10 ppm sieros kiekiu.

2004 m. pradėta eksploatuoti šviesiųjų naftos produktų uždaro pylimo į geležinkelio cisternas estakada. 2005 m. spalio mėn. įsigyta 85,72% Mažeikių elektrinės akcijų. 2005-ieji tapo sėkmingiausiais metais įmonės istorijoje – uždirbta 887,8 mln. litų grynojo pelno (didžiausias vienos bendrovės pelnas nepriklausomos Lietuvos istorijoje). 2006 m. atidarytas „Mažeikių naftos“ naftos produktų pylimo į automobilių transportą terminalas Juodeikiuose.

2006 m. liepos 29 d. nutrauktas naftos tiekimas vamzdynu „Draugystė“ iš Rusijos pusės. Nuo to laiko NPG aprūpinama žaliava per Būtingės terminalą. 2006 m. spalio 12 d. bendrovėje įvyko didžiausias jos istorijoje gaisras. KT įrenginyje gaisro metu nuvirto vakuminio distiliavimo kolona, žmonių aukų išvengta.

Nuo 2006 m.: „PKN Orlen“ koncerno sudėtyje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Orlen Lietuva“ degalinė

2006 m. gruodžio 15 d. AB „Mažeikių naftos“ pagrindiniu akcininku tapo Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ (įsigyta 84,36% akcijų iš bankrutavusio „Yukos“). 2006 m. gruodžio 28 d. AB „Mažeikių elektrinė“ likviduota kaip atskira bendrovė ir prijungta prie AB „Mažeikių nafta“. 2007 m. liepos 2 d. bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Marek Mroczkowski. 2007 m. rugpjūtį paleistas įmonės katalizinio krekingo benzino nusierinimo įrenginys.

2007 m. lapkričio 21 d. bendrovės akcijomis nustota prekiauti Vilniaus vertybinių popierių biržoje.[13] 2008 m. sausio 20 d. atstatyta gaisro metu sugriuvusi vakuminio distiliavimo kolona, bendrovė vėl gali dirbti pilnu pajėgumu. 2009 m. balandžio mėn. „PKN Orlen“ išpirko likusias akcijas iš Lietuvos Vyriausybės. Kartu su išpirktomis smulkiųjų akcininkų akcijomis bendrai už bendrovę sumokėta apie 2,8 mlrd. JAV dolerių. Iki 2014 m. į bendrovę investuota dar apie 900 mln. JAV dolerių.[14]

2009 m. įmonėje pastatytas naujas vandenilio gamybos įrenginys, birželio 16 d. atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.[15] 2009 m. rugsėjo 1 d. bendrovė pakeitė pavadinimą į AB „Orlen Lietuva“. „Ventus“ degalinių tinklas pervadintas į „Orlen Lietuva“. Nuo 2009 m. vyko bendrovės veiklos organizavimas atskiriant negamybines veiklos rūšis. Taip įkurtos dukterinės įmonės UAB „EMAS“, UAB „Medikvita“ ir UAB „Paslaugos tau“. 2010 m. balandžio 29 d. bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Ireneusz Fąfara.[16]

2012 m. balandžio 30 d. – birželio 3 d. gamykloje vyko didžiausias jos istorijoje kapitalinis remontas. 2013 m. bendrovė patyrė didžiausius jos istorijoje nuostolius − 94 mln. USD.[17] Pagrindine nuostolių priežastimi nurodomas skalūnų dujų išgavimas JAV, kuris nusmukdė Europos naftos perdirbėjų maržas. 2014 m. viduryje „PKN Orlen“ grupė nurašė bendrovės akcijų vertės turtą „iki nulio“.[18] 2014 m. bendrovės nuostoliai dar padidėjo − iki 194 mln. USD.[19]

Vadovai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 1975–1984 m. Aleksandras Maslovas (statybų vadovas)
  • 1984–1995 m. Bronislovas Vainora (NPG direktorius)
  • 1995–1999 m. Gedeminas Kiesus (AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 1999 m. Vidmantas Macevičius (AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 1999 m. Vita Petrošienė (laikinasis AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 1999–2000 m. Steve Hunkus (AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 2000–2002 m. Jim Scheel (AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 2002 m. Tom Schneider (AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 2002–2007 m. Paul Nelson English (AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 2007–2009 m. Marek Mroczkowski (AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 2009–2010 m. Krystian Pater (AB „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius)
  • 2010–2017 m. Ireneusz Fąfara (AB „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius)
  • nuo 2018 m. Michał Rudnicki (AB „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius)

Socialinė atsakomybė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Krepšinio klubo „Mažeikių Nafta“, kurį iki 2004 m. rėmė bendrovė, logotipas

Bendrovė nuolat remia Mažeikių visuomenines organizacijas, sporto, kultūros, religijos ir kt. viešuosius kultūrinius renginius. Teikia paramą chemijos ir susijusių specialybių moksleiviams, studentams Lietuvos mastu. Įmonėje veikia Naftininkų profesinė sąjunga, nuo 2006 m. galioja kolektyvinė sutartis. Po 2013 m. patirtų didelių veiklos nuostolių bendrovė daugelį rėmimo projektų nutraukė.

Kai kurie faktai:

Bendrovės laimėjimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 2006 m. bendrovė apdovanota aukso medaliu Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimuose „Metų gaminys“ už dyzeliną su biokomponentais.[34]
  • 2008 m. bendrovė apdovanota aukso medaliu Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimuose „Metų gaminys“ už emulsuotą krosnių kurą.[35]
  • 2009 m. liepos 5 d. generaliniam direktoriui Marek Mroczkowski įteiktas ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“.[36]

Rodikliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal pajamas AB „Orlen Lietuva“ daugelį metų yra didžiausia bendrovė Lietuvoje. 2012 m. AB „Orlen Lietuva“ užėmė 11-ą vietą Deloitte sudarytame „Didžiausių 500 Vidurio Europos bendrovių“ sąraše.[37]

2005 m. „Mažeikių nafta“ (remiantis IFRS) uždirbo 885,714 mln. litų grynojo audituoto pelno (22,8 proc. daugiau nei 2004, 721,106 mln. litų). „Mažeikių naftos“ pajamos 2005 m. – 11,155 mlrd. litų, 45,6 proc. daugiau nei 2004 m. (7,663 mlrd. litų).

Įmonės rodikliai[38][39][40][41]

Metai Perdirbtos žaliavos kiekis, mln.t. Produktų eksportas, mln.t. Pajamos, mlrd. USD Pelnas (nuostolis), mln. USD
2006 8,3 6,2 4,3 67,9
2007 5,8 3,9 3,5 35,5
2008 9,6 7,1 7,5 23,4
2009 8,7 6,7 4,3 (34,4)
2010 9,3 7,2 5,8 (31,4)
2011 9,5 8,2 (5,6)
2012 9,1 8,1 80,4
2013 9,6 8,054 (94,3)
2014 6,222 (194,0)

Produkcija[42]

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Avarijos ir nelaimės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001 m. lapkričio 23 d. Būtingės naftos terminale įvyko avarija. Kraunant tanklaivį pro krovos žarnos nesandarumą į jūrą pateko apie 59 t naftos. Teršalai pasiekė pakrantę ir Latvijos teritorinius vandenis.[43] 2008 m. sausio 31 d. pastebėtas naftos išsiliejimas, teršalai pasiekė krantą, išsiliejusios naftos kiekis − keliolika šimtų kilogramų.[44]

2006 m. spalio 12 d. naftos perdirbimo įmonėje 14:34 val. kilo didelis gaisras.[45][46] Išsiliejus įvairiems naftos produktams užsiliepsnojo vienas iš gamybos įrenginių – vakuuminės mazuto distiliacijos įrenginys, po to nugriuvo maždaug 50 metrų aukščio vakuuminė kolona. Iš karto buvo sustabdyta įrenginio komplekso veikla. Kiti įrenginiai pradėjo veikti minimaliu pajėgumu. Po poros valandų gaisras buvo lokalizuotas. Gaisras buvo matomas už kelių kilometrų, anot kai kurių šaltinių – ir 15 km atstumu. Žmonių aukų išvengta, evakuacija buvo pradėta iškart po incidento. Gaisro dūmai sklido Latvijos link. Dėl gaisro bendrovės nuostoliai siekė 355 mln. Lt. Už aplaidų tarnybos pareigų atlikimą baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti įmonės vadovai Paul Nelson English ir Barton Lee Luck, tačiau išteisinti.[47]

2009 m. kovo 25 d. pastebėtos dyzelino balos prie Rokiškio raj. Pakapės kaimo. Paaiškėjo, kad pratrūko nutiesta per pelkes žarna, kuria nelegaliai buvo prisijungta prie produktotiekio Polockas-Ventspilis. Teršalai užteršė Šaltojos upelio slėnį, o tirpstant sniegui vanduo pralaužė užtvarinį pylimą ir teršalai pateko į Vyžuonos upę. Juodupės seniūnijoje paskelbta ekstremali situacija. Išsiliejusio dyzelino kiekis vertinamas ne mažiau 100 tonų. Padarinių likvidavimas užtruko apie pusę metų.[48][49][50] 2011 m. už gamtai padarytą žalą šios nelaimės metu bendrovė buvo priteista sumokėti 7 mln. litų.[51] Po bylinėjimosi, 2014 m. LAT priėmė sprendimą, kad už gamtai padarytą žalą šios nelaimės metu bendrovė turi sumokėti 9,7 mln. litų.[52]

2010 m. gruodžio 28 d. nustatyta produktotiekio avarija, kuri kilo dėl nelegalaus prisijungimo prie Rokiškio raj. Bryzgių kaimo.[53][54] Teršalai pateko į Vyžuonos upę, paskelbta ekstremali situacija.[55] Manoma, kad į dirvožemį pateko keletą šimtų tonų dyzelino, pažeistose vietovėse nebus įmanoma ūkininkauti mažiausiai 10 metų.

2012 m. kovo 2 d. įvyko skaudi nelaimė. Sprogus vakuminei talpyklai žuvo 2 dukterinės įmonės UAB „Paslaugos tau“ darbuotojai.[56] Nustatytos priežastys, tarp kurių – daugelis darbų saugos pažeidimų.[57]

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Mažeikių elektrinės statyba 1979 m.
    Mažeikių elektrinės statyba 1979 m.
  • Mažeikių NPG administracinio pastato statyba 1979 m.
    Mažeikių NPG administracinio pastato statyba 1979 m.
  • Gilaus naftos perdirbimo įrenginys - didžiausias Lietuvos keliais vežtas krovinys
    Gilaus naftos perdirbimo įrenginys - didžiausias Lietuvos keliais vežtas krovinys
  • Mažeikių NPG statyba 1991 m.
    Mažeikių NPG statyba 1991 m.
  • Gamykla iš arti
    Gamykla iš arti
  • Įmonės įrenginiai
    Įmonės įrenginiai
  • 2008-06-20 į naftos perdirbimo gamyklą atgabenti du 34 m ilgio, daugiau nei po 500 tonų sveriantys reaktoriai
    2008-06-20 į naftos perdirbimo gamyklą atgabenti du 34 m ilgio, daugiau nei po 500 tonų sveriantys reaktoriai

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Orlen Lietuva“ of. tinklalapis, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.[neveikianti nuoroda]
  2. ↑ 2013 m. konsoliduotas metinis pranešimas
  3. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p. 8
  4. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p. 17
  5. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p. 18
  6. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p. 25
  7. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p. 37
  8. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p. 47
  9. ↑ https://lrv.lt/lt/naujienos/pakeistos-sutartys-leis-atsisakyti-kasmetinio-mazeiku-naftos-valdymo-mokescio Archyvuota kopija 2018-04-26 iš Wayback Machine projekto.
  10. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p. 56
  11. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p. 61
  12. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p. 65
  13. ↑ Verslo žinios, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d. Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  14. ↑ orlenlietuva.lt, tikrinta 2014 07 28
  15. ↑ santarvė.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 26 d.
  16. ↑ Klaipėdos diena, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  17. ↑ „Verslo žinios“, 2014.01.24
  18. ↑ orlenlietuva.lt, tikrinta 2014 07 28
  19. ↑ „Orlen Lietuvos“ nuostoliai pernai išaugo 2,1 karto, lrytas.lt 2015-01-23 16:33 Archyvuota kopija 2015-04-13 iš Wayback Machine projekto.
  20. ↑ zalgiris.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 26 d.[neveikianti nuoroda]
  21. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.84
  22. ↑ Delfi naujienos, tikrinta 2012 m. balandžio 26 d.
  23. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.70
  24. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.105
  25. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.116
  26. ↑ santarve.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  27. ↑ filharmonija.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 28 d.
  28. ↑ santarve.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 28 d.
  29. ↑ kkmazeikiai.lt tikrinta 2013 m. balandžio 28 d. Archyvuota kopija 2013-08-11 iš Wayback Machine projekto.
  30. ↑ lrt.lt tikrinta 2013 m. balandžio 28 d.
  31. ↑ socmin.lt, tikrinta 2013 12 20 Archyvuota kopija 2013-12-24 iš Wayback Machine projekto.
  32. ↑ https://www.sportas.lt/naujiena/437507/naujasis-dziugo-generalinis-remejas-orlen-lietuva
  33. ↑ lpk.lt informacija Archyvuota kopija 2014-04-24 iš Wayback Machine projekto.
  34. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.96
  35. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.103
  36. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.114
  37. ↑ „Deloitte“ 2012 m. 500 didžiausių Vidurio Europos bendrovių sąrašas Archyvuota kopija 2014-02-23 iš Wayback Machine projekto.
  38. ↑ Ataskaitų rinkinys, p. 6, 7, 8
  39. ↑ 2012 m. fin. ataskaita, p. 6
  40. ↑ 2013 m. konsoliduotas metinis pranešimas
  41. ↑ lrytas.lt Archyvuota kopija 2015-04-13 iš Wayback Machine projekto.
  42. ↑ orlenlietuva.lt
  43. ↑ balsas.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  44. ↑ veidas.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.[neveikianti nuoroda]
  45. ↑ Delfi naujienos, tikrinta 2012 m. balandžio 26 d.
  46. ↑ Aplinkos apsaugos ministerija, tikrinta 2012 m. balandžio 28 d. Archyvuota kopija 2012-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  47. ↑ Delfi naujienos, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  48. ↑ kitamkrante.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 28 d. Archyvuota kopija 2009-04-21 iš Wayback Machine projekto.
  49. ↑ juodupe.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 28 d.[neveikianti nuoroda]
  50. ↑ bernardinai.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 28 d. Archyvuota kopija 2014-04-24 iš Wayback Machine projekto.
  51. ↑ Delfi naujienos, tikrinta 2012 m. balandžio 28 d.
  52. ↑ Delfi naujienos, tikrinta 2014 m. balandžio 24 d.
  53. ↑ Delfi naujienos, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  54. ↑ Lietuvos žinios, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.[neveikianti nuoroda]
  55. ↑ grynas.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  56. ↑ Delfi naujienos, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  57. ↑ Delfi naujienos, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ž • A • R
Bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama Nasdaq Vilnius biržoje
Akola group (AKO1L) • Amber Grid (AMG1L) • Apranga (APG1L) • AUGA group (AVG1L) • Grigeo Grigiškės (GRG1L) • Ignitis grupė (IGN1L) • Invalda LT (IVL1L) • INVL Baltic Farmland (INL1L) • INVL Baltic Real Estate (INR1L) • INVL Technology (INC1L) • Kauno energija (KNR1L) • KN Energies (KNE1L) • LITGRID (LGD1L) • Novaturas (NTU1L) • Panevėžio statybos trestas (PTR1L) • Pieno žvaigždės (PZV1L) • Rokiškio sūris (RSU1L) • Šiaulių bankas (SAB1L) • Snaigė (SNG1L) • Telia Lietuva (TEL1L) • Utenos trikotažas (UTR1L) • Vilkyškių pieninė (VLP1L) • Vilniaus baldai (VBL1L) • Žemaitijos pienas (ZMP1L)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Orlen_Lietuva&oldid=7364994"