Pereiti prie turinio

Masačusetso technologijos institutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio MIT)
Masačusetso technologijos institutas
Šūkis"Mens et Manus" angl. "Mind and Hand"
Įkurtas1861 m.
TipasPrivatus
Šelpimas9,98 mlrd. dolerių
RektoriusPhillip Clay
PrezidentasSusan Hockfield
Bakalaurai4127
VietaKembridžas, Masačusetso valstija, JAV
SvetainėMIT

Masačusetso technologijos institutas (angl. Massachusetts Institute of Technology, MIT) – privatus universitetas, esantis Kembridže, Masačusetso valstijoje. MIT sudaro penkios mokyklos ir vienas koledžas, kurį sudaro 32 universitetiniai fakultetai, stipriai orientuoti į mokslinius ir technologinius tyrimus.

MIT buvo įkurtas William Barton Rogers 1861 metais kaip atsakas į didėjančią Jungtinių Amerikos Valstijų industrializaciją. Nors įkurtas pagal vokiečių ir prancūzų politechninių technologijos institutų modelius, MIT filosofija „mokytis per veiklą“ pavertė universitetą mokymosi laboratorijose, doktorantų tyrinėjimų, ir progresuojančių architektūros stilių iniciatoriumi. Kaip federacinės valdžios finansuotas tyrinėjimo ir plėtros centras per Antrąjį pasaulinį karą, MIT mokslininkai išvystė susijusias su gynyba technologijas, kurios vėliau tapo kompiuterių, radarų, išcentrinės navigacijos sistemų pagrindu. Po karo MIT reputacija plėtėsi už jos pagrindinių kompetencijų moksle ir inžinerijoje į socialinius mokslus įskaitant ir ekonomiką, lingvistiką, politikos mokslus ir vadybą.

MIT biudžetas ir metinės išlaidos tyrimams yra vienos didžiausių tarp Amerikos universitetų. MIT absolventai ir fakultetų mokomasis personalas yra žinomi dėl techninio sumanumo (72 Nobelio premijos laureatai, 47 Nacionalinio Amerikos Aukso medalio gavėjai ir 29 MacArthur draugijos nariai), verslumo dvasios (1997 m. pranešimas tvirtino, kad sujungtos pajamos kompanijų, įsteigtų MIT filialų, taptų dvidešimt ketvirta didžiausia ekonomika pasaulyje), ir nepagarbumas (populiari praktika konstruoti sudėtingas išdaigas, ar įsibrauti į svetimas duomenų bazes, dažnai turi anti-autoritarines potekstes).


   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji metai ir vizija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1861 m. Masačusetso Britanijos tautų sandrauga pritarė chartijai, sujungiančiai „Masačusetso technologijos institutą ir Bostono visuomenės gamtotyros muziejų“, pateiktai William Barton Rogers. Rogers siekė sukurti naują aukštojo mokslo formą, kuri atkreiptų dėmesį į sunkumus sukeltus spartos mokslo ir technologijų pažangos XIX a. viduryje, su kuriomis negalėjo susitvarkyti klasikinių pažiūrų mokymo įstaigos. Rogers’o planas, kaip yra žinoma, buvo įdiegtas pagal tris principus: mokymo vertybe tampa naudingos žinios, būtinybė „mokytis per veiklą“, ir integruojant profesinius ir humanitarinius mokslus į bakalaurinį lygį.

Kadangi Pilietinis karas prasidėjo tik po kelių mėnesių, tai pirmosios klasės 1865 m. buvo patalpintos išnuomotose patalpose Prekybiniame pastate (angl. Mercantile Building), Bostono miesto centre. Pirmų MIT pastatų statyba buvo užbaigta 1866 m. Bostono Back Bay ir MIT tapo žinoma kaip „Bostono Tech.“. Per kitą pusę amžiaus mokslo ir inžinerijos mokymo programos nukrypo į profesinius interesus vietoj teorinių programų. Charles William Eliot, Harvardo universiteto prezidentas, kelis kartus mėgino sujungti MIT su Harvardo Lorenso mokslo mokykla (angl. Harvard's Lawrence Scientific School) per jo 30 metų kadenciją: pirmieji ankstyvi mėginimai 1869 m. su kitais pasiūlymais 1900 m. ir 1914 m. buvo atmesti.

Plėtra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
George Eastman, „Eastman Kodak“ išradėjo, paminklinė lenta 6-ajame pastate. Jo nosis yra patrinama studentų, kad neštų sėkmę.

Mėginimai sujungti mokyklas vyko lygiagrečiai su MIT užsitęsusia plėtra už klasių ir laboratorijų erdvių, kuriai galimybę sudarė pati Bostono teritorija. Universiteto prezidentas Richard Maclaurin, pradėjęs tarnybą 1909 m., siekė perkelti universiteto teritoriją į naują vietą. Anoniminis aukotojas, vėliau pasirodė esantis George Eastman, paaukojo lėšas pastatyti naują universiteto teritoriją palei mylios ilgio ruožą, kurį sudarė pelkė ir pramoninė žemė, prie Čarlzo upės, Kembridžo pusėje. 1916 m. MIT persikėlė į jo gražią naują neoklasikinę universiteto teritoriją, suprojektuotą žinomo architekto William W. Bosworth, kur universitetas yra iki šiol. Nauja universiteto teritorija sukėlė pasikeitimus sustingusioje bakalaurų mokymo programoje, bet 1930 m. universiteto prezidentas Karl Taylor Compton ir viceprezidentas (iš esmės rektorius) Vannevar Bush radikaliai reformavo mokymo programą, iš naujo pabrėždamas „grynųjų“ mokslų kaip fizika ir chemija ir mažindamas darbą, reikalingą įmonėse ir projektų sudaryme. Nepaisant Didžiosios krizės sunkumų, reformos „atnaujino tikėjimą instituto gebėjimu išvystyti vadovavimą moksle taip gerai kaip inžinerijoje“. Plėtra ir reformos tokiu būdu sutvirtino MIT akademinę reputaciją Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, pritraukdami mokslininkus ir tyrėjus, kurie vėliau padarė reikšmingus indėlius Radiacijos laboratorijoje, Instrumentuotės laboratorijoje, ir kitose susijusiose su gynyba tyrinėjimo programose.

MIT buvo radikaliai pakeistas jo dalyvavimo kariniame tyrinėjime per Antrąjį pasaulinį karą. Bush’as buvo paskirtas didžiulio Mokslinių tyrimų ir Vystymosi biuro galva ir nukreipė finansavimą tiktai į rinktinę universitetų grupę, įskaitant ir MIT. Per karą ir pokarinius metus šie vyriausybės finansuojami tyrimai prisidėjo prie fantastiško instituto tyrimų personalo ir įrangos didėjimo taip pat ir žymiai pagerindami mokslo kokybę.

Kadangi Šaltasis karas ir Kosmoso lenktynės sustiprėjo ir problemos dėl technologijos atotrūkio tarp JAV ir Tarybų Sąjungos augo labiausiai per 1950-uosius ir 1960-uosius metus, MIT dalyvavimas kariniame pramoniniame komplekse buvo universiteto pasididžiavimas. Tačiau, iki 1960-ųjų m. pabaigos ir 1970-ųjų m. pradžioje, intensyvūs studentų ir fakultetų aktyvistų protestai (era, dabar žinoma kaip „the troubles“) prieš Vietnamo karą ir MIT gynybos tyrinėjimą, reikalavo, kad MIT administracija atsiribotų nuo to, kas tapo Charles Stark Draper laboratorija ir perkėlė visą klasifikuotą tyrinėjimą, esantį ne universiteto teritorijoje, į Linkolno laboratorijos infrastruktūrą.

Iššūkiai ir nesutarimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MIT tapo formaliai bendras abiem lytims nuo 1870 m. Ellen Swallow Richards priėmimo. (Richards taip pat tapo pirma nare MIT fakultete, besispecializuojanti sanitarinėje chemijoje.) Studentės, vis dėlto, išliko labai maža mažuma (skaičiuojant visumoje) ir pirmas priestatas moterų studenčių bendrabučiui McCormick Hall buvo pabaigtas tik 1963 metais. Iki 1993 m. 32 % MIT bakalaurų buvo moterys ir 2006 m. skaičius padidėjo iki pusės studentų (47,5 %). 1998 m. MIT tyrimas parodę, kad sisteminis šališkumas prieš moterišką fakultetą egzistavo mokslo kolegijoje, nors studijavimo metodai buvo prieštaringi.

Struktūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MIT yra universitetas orientuojantis į mokslą, inžineriją, ir menus. MIT priklauso penkios mokyklos (Mokslo, Inžinerijos, Architektūros ir projektavimo, Vadybos bei Humanitarinių mokslų, menų, ir socialinių mokslų) ir viena kolegija (Whitaker’io sveikatos mokslų ir technologijos kolegija (angl. Whitaker College of Health Sciences and Technology), bet jokios teisės ar medicinos mokyklos.

MIT valdo 78 narių taryba, žinoma kaip MIT korporacija (angl. MIT Corporation), kuri tvirtina biudžetą, mokslinius laipsnius, fakultetų paskyrimus taip pat renkant universiteto prezidentą. MIT finansinė parama iš šalies ir kitas finansinis turtas yra valdomi per šalutinę MIT Investicijų valdymo kompaniją (angl. MITIMCo). Profesorius kiekvieno iš MIT 32 akademinių skyrių atsiskaito to skyriaus mokyklos dekanui, kuris savo ruožtu atsiskaito rektoriui po prezidento. Tačiau fakultetų komitetai tvirtina esminę daugelio MIT mokymo programų, tyrinėjimų, studentų gyvenimo ir administracinių reikalų kontrolę.

MIT studentai nurodo abu jų pagrindinį specializacijos dalyką ir kursą, naudodamiesi skaičiais. Pagrindiniai specializacijos dalykai atsirado apytiksliai maždaug kai katedros buvo įsteigtos; pavyzdžiui, pilietinis ir aplinkos inžinerija yra I kursas, tuo tarpu branduolinis mokslas ir inžinerija yra XXII kursas. Studentai, besispecializuojantys elektrotechnikoje ir kompiuterijoje, populiariausiame skyriuje, bendrai identifikuoja save kaip „VI kursas“. MIT studentai naudoja kombinaciją skyriaus kurso skaičiaus ir skaičiaus, nurodančio klasifikaciniam indeksui identifikuoti jų temas; kursas, kurį daug Amerikos universitetų pažymėtų kaip „Fizika 101“ yra, MIT, tiesiog vadinamas „8.01“.

Universiteto teritorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MIT 168 akrų (68,0 ha) Kembridžo universiteto teritorija apima maždaug Čarlzas upės krantinės mylią. Universiteto teritorija Masačusetso aveniu yra padalyta apytiksliai per pusę su dauguma studentų bendrabučių ir studentų gyvenimo infrastruktūra vakaruose ir dauguma akademinių pastatų rytuose. Tiltas, artimiausias MIT, yra Harvardo tiltas, kuris yra atskirtas įmantrioje teritorijoje – Smoot. Kendall MBTA Red Line stotis, esanti ant tolimo šiaurrytinio krašto universiteto teritorijos Kendall kvartale. Kembridžo apylinkė, supanti MIT, yra mikstūra aukštųjų technologijų kompanijų, užimančių ir šiuolaikiškas įstaigas, ir rekonstruotus pramoninius pastatus taip pat kaip sociališkai ir ekonomiškai skirtingų gyvenamųjų kaimynysčių.

Visi MIT pastatai žymi skaičiumi ir raide, didžioji dalis taip pat turi ir vardą. Tipiškai, akademiniai ir administraciniai pastatai yra nurodomi tiktai skaičiumi, kai gyvenamosios vietos salės yra nurodomos vardu. Pastatų numerių struktūra apytikriai atitinka tvarką, kai pastatai buvo pastatyti ir jų vietos (šiaurė, vakarai, ir rytai) atitiko ankstesnį pastatų kompleksą, Maclaurin pastatų centro grupę. Taip pat daugelis yra sujungti virš žemės dideliu požeminiu tunelių tinklu, aprūpinančiu apsauga nuo Kembridžo oro. MIT taip pat valdo komercinį nekilnojamąjį turtą ir tyrinėjimo įrengimus visur Kembridže ir didesniame Bostono rajone. MIT branduolinis reaktorius universiteto teritorijoje yra antras pagal dydį universitetu pagrįstas branduolinis reaktorius Jungtinėse Valstijose. Didelis matomumas reaktoriaus saugyklos tankiai apgyventame rajone retkarčiais sukeldavo nesutarimą, bet MIT teigia, kad tai gerai apsaugota. Kiti žinomi universiteto teritorijos įrenginiai apima hermetišką aerodinaminį vamzdį, velkimo rezervuarą tam, kad išbandytų laivą ir okeaninius struktūros projektus ir žemą spinduliuotės kogeneracijos gamyklą, kuri aptarnauja didžiąją dalį universiteto teritorijos elektra ir šildymu. MIT visos universiteto teritorijos belaidis tinklas buvo užbaigtas 2005 m. rudenį ir susideda iš beveik 3 000 prieigos punktų, apimančių 9 400 000 kvadratinių pėdų (873 289,0 m²) universiteto teritorijos.

Architektūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Frizas ant 2-ojo pastato, dedikuotas Isaac Newton
Stata Center pastatai: CSAIL, LIDS ir kalbotyros ir filosofijos skyriai

Kadangi MIT architektūros mokykla buvo pirmoji Jungtinėse Valstijose, tai turi progresyvius, stilistiškai nenuoseklius pastatus. Pirmieji pastatai, konstruoti Kembridžo universitete, pabaigti 1916 m., yra oficialiai žinomi kaip Maclaurin pastatai, pavadinti buvusio instituto prezidento Richard Maclaurin, kuris prižiūrėjo jų statybą, garbei. Suprojektuoti William Welles Bosworth, šitie įspūdingi pastatai buvo pastatyti iš betono, pirmieji ne pramoniniai – pastatai JAV. Utopinio gražaus miesto judėjimas (angl. The utopian City Beautiful movement) labai darė įtaką Bosworth projektui, šiai krypčiai būdingas Pantheon-esque Didysis Kupolas, kuriame įsikūrusi Barker Engineering biblioteka, kuri pražiūri Killian teismą, kur vyksta metiniai pradžios mokymai. Aplink Killian teismą esantys bordiūrai yra graviruoti su svarbių mokslininkų ir filosofų vardais.

Alvar Aalto Baker (liet. Kepėjo) namas (1947 m.), Eero Saarinen koplyčia ir auditorija (1955 m.), ir I. M. Pei Green, Dreyfus, Landau, ir Wiesner pastatai atstovauja aukštoms pokarinės šiuolaikinės architektūros formoms. Naujesni pastatai kaip Frank Gehry Stata centras (2004 m.), Steven Holl Simmons salė (2002 m.), ir Charles Correa 46-asis pastatas (2005 m.) yra saviti tarp Bostono rajono senamadiškos architektūros ir tarnaujantys kaip šiuolaikinės universiteto teritorijos „starchitecture“ pavyzdžiai. Šitie pastatai būdavo ne visada populiariai priimami; „Princeton Review“ įtraukė MIT į dvidešimties mokyklų sąrašą, kurių universiteto teritorijos yra "mažytės, negražios, arba viena ir kita. "

Akademiniai parametrai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studentų demografinė statistika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
MIT studentų tautinių maužumų atstovavimas [1]
2006–2007 m. Bakalaurai Magistrantai,

doktorantai

JAV piliečių

surašymas

Afroamerikiečiai 6,3 % 1,8 % 12,1 %
Azijos amerikiečiai 26,4 % 11,7 % 4,3 %
Lotynų Amerikos amerikiečiai 11,6 % 2,9 % 14,5 %
Vietiniai amerikiečiai 1,3 % 0,3 % 0,9 %
Tarptautiniai studentai 9,2 % 39,3 % (N/A)

MIT užregistruoja daugiau magistrantų ir doktorantų (iš viso maždaug 6 000) negu būna bakalaurų (maždaug 4 000). 2006 m. moterys sudarė 44 procentus bakalaurų ir 30 procentų magistrantų ir doktorantų. Tais pačiais metais MIT studentai atstovavo visoms 50 valstijų, Kolumbijos apygardai, trims JAV Teritorijoms, ir 113 užsienio šalių.

Priėmimo norma naujokams 2007 m. buvo 11,9 % ir daugiau kaip 69 % jų buvo priimti. Nors absolvento priėmimas yra mažiau centralizuotas, jie yra panašiai atrinkti: 19,7 % iš 16 153 paraiškų ir kartu su 61,2 % įsirašiusių į sąrašą kandidatų buvo priimti.[2]

Bakalauro mokestis už mokslą yra 33 400 dolerių, magistranto ir doktoranto mokestis yra 37 750 dolerių per metus, nors 64 % bakalaurų gauna reikalingumu pagrįstą finansinę pagalbą, ir 87 % magistrantų ir doktorantų yra remiami MIT draugijų, kai dirba tyrėjo ar dėstytojo asistentu nepilnu krūviu.

MIT buvo formaliai bendras abiem lytims nuo Ellen Swallow Richards priėmimo 1870 m. Richards taip pat tapo pirma MIT fakulteto nariu, besispecializuojančiu sveikata.[3] Studentės, vis dėlto, išliko labai maža mažuma (skaičiuojant visumoje) ir pirmas priestatas moterų studenčių bendrabučiui McCormick Hall buvo pabaigtas tik 1963 metais.[4][5] Tarp 1993 m. ir 2006 m., moterų bakalaurių studentų skaičius padidėjo nuo 34 procentų iki 47,5 % procentų, moterų magistrančių ir doktorančių skaičius kartu padidėjo nuo 20 procentų iki 29 procentų. Moterys šiuo metu skaičiumi viršija vyrus besispecializuojančius dešimtyje sričių.[6][7]

Klasės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Begalinis koridorius yra pagrindinis koridorius, einantis universiteto teritorija.

Bakalaurai privalo užbaigti plačią pagrindinę mokymo programą, pavadintą Bendrais Instituto Reikalavimais (angl. GIRs). Mokslo reikalavimai pirmakursiui mokslo ir inžinerijos kursuose, kad pabaigtų mokslo metus, jis privalo praeiti du semestrus fizikos kurso, apimančių klasikinę mechaniką ir elektromagnetizmą, du semestrus matematikos, apimančius vieno kintamojo ir daugiakintamųjų skaičiavimą, vienas semestras chemijos, ir vienas biologijos semestras. Bakalaurai privalo imti laboratorijos kursą iš savo pasirinktos specializacijos, aštuonis iš mumanitarinių mokslų, menų, ir socialinių mokslų (angl. HASS) kursų (bent jau trys iš pagrindinio dalyko ir laisvuosius dalykus), o ne universiteto komandos sportininkai turi taip pat paimti keturias kūno kultūros kursus. 2006 m. gegužę fakulteto mokomasis personalas rekomendavo, kad einamoji Bendrųjų instituto reikalavimų (angl. GIR) sistema būtų supaprastinta atsižvelgiant į mokslo, Socialinių mokslų (angl. HASS), ir Instituto Laboratorijos reikalavimus.[8]

Nors MIT „darbo per metus sunkumas“ buvo charakterizuotas kaip "gėrimas iš gaisrinės žarnos, "[9] nesėkmės norma ir naujokų užlaikymo norma MIT yra panašios į kitus didelius mokslinius universitetus.[10] Dalis spaudimo bakalaurams yra sumažinta pagal esamą „praleidi/jokio įrašo“ (angl. pass/no-record) įvertinimo sistemą.[11]

Dauguma klasių pasitiki fakulteto vestų paskaitų kombinacija; vienas studentas atliko tyrimą (iš savaitinės problemos komplekto (p-komplektai)), ir ištyręs mokymo medžiagą išsiaiškino, kad alternatyvios mokymo programos egzistuoja, pavyzdžiui, Bandomoji Tyrimo grupė, Didžioji salė, ir Teraskopas.[12][13] Ilgainiui, studentai surenka „Bibliją“, problemų komplektus ir patikrinimo klausimus ir atsakymų kolekcijas, naudojamas kaip užuominas po jų būsentiems studentams. 1970 m. instituto ryšių tuometinis dekanas, Benson R. Snyder, paviešino Paslėptą mokymo programą, teigdamas, kad nerašytas reguliavimas, kaip numanomos Biblijos mokymo programos, yra dažnai duoda priešingus rezultatus; jie kvailina profesorius, nes šie tiki, kad jų mokymas yra efektyvus, o studentai tiki, kad jie studijavo medžiagą.

1969 m. MIT pradėjo Studentišką tyrinėjimo galimybių programą (angl. Undergraduate Research Opportunities Program), kad suteiktų galimybę bakalaurams bendradarbiauti tiesiogiai su fakultetų nariais ir tyrėjais. Programa, įkurta Margaret MacVicar, grįsta MIT filosofijos „mokytis per veiklą“. Studentai gauna tyrinėjimo projektus, šnekamaja kalba „angl. UROP“, paskirtus UROP žiniatinklio svetainės ar tiesiogiai susisiekdami su fakulteto nariais.[14] Daugiau kaip 2 800 bakalaurų, 70 % studentijos, kasmet dalyvauja dėl akademinio kredito, užmokesčio, ar savanorišku pagrindu.[15] Studentai dažnai pradeda publikuoti darbus, pildo išrašą išduoti patentą, ir/ar pradeda verslą, įkuria kompanijas, naudodamiesi jų patirtimi iš UROP.[16][17]

Instituto prezidentai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • William Barton Rogers, 1862–70, 1879–81
  • John Daniel Runkle, 1870–78
  • Francis Amasa Walker,1881–97
  • James Mason Crafts, 1897–1900
  • Henry Smith Pritchett, 1900–07
  • Richard Cockburn Maclaurin, 1909–20
  • Ernest Fox Nichols, 1921–22
  • Samuel Wesley Stratton, 1923–30
  • Karl Taylor Compton, 1930–48
  • James Rhyne Killian, Jr., 1948–58
  • Julius Adams Stratton, 1959–66
  • Howard Wesley Johnson, 1966–71
  • Jerome Bert Wiesner, 1971–80
  • Paul Edward Gray, 1980–90
  • Charles Marstiller Vest, 1990–2004
  • Susan Hockfield, 2004–

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „MIT Facts 2008: International Students and Scholars“. MIT. Suarchyvuotas originalas 2008-07-23. Nuoroda tikrinta 2008-07-22.
  2. ↑ „MIT Facts 2008: Admission to MIT“. MIT. Nuoroda tikrinta 2008-07-22.
  3. ↑ Chemical Heritage Foundation (2005). „Ellen Swallow Richards“. Chemical Achievers, The Human Face of Chemical Sciences. Suarchyvuotas originalas 2010-06-20. Nuoroda tikrinta 2006-11-04.
  4. ↑ O. Robert Simha (2001). „MIT Campus Planning 1960-2000“. MIT. p. 32. Nuoroda tikrinta 2007-04-09. „In 1959, 158 women were enrolled at MIT.“
  5. ↑ Clark, Lauren. „MIT Panel "Alumnae Through the Ages" Reflects on Changes for Women“. Suarchyvuotas originalas 2007-04-06. Nuoroda tikrinta 2007-04-09. „When Drake arrived on campus 50 years ago, she was one of only 16 women in a class of 1,000.“
  6. ↑ „Charles Vest to step down from MIT presidency“. MIT News Office. 2003 m. gruodžio 5 d. Nuoroda tikrinta 2006-06-28.
  7. ↑ EECS Women Undergraduate Enrollment Committee (1995-01-03). „Chapter 1: Male/Female enrollment patterns in EECS at MIT and other schools“. Women Undergraduate Enrollment in Electrical Engineering and Computer Science at MIT. Nuoroda tikrinta 2006-12-08.
  8. ↑ „Proposed Revisions to GIRs Are Unveiled“. Suarchyvuotas originalas 2006-09-02. Nuoroda tikrinta 2006-06-28.
  9. ↑ Schön, Donald A. (1986). „Leadership as Reflection-in-Action“. In Thomas J. Sergiovanni, John Edward Corbally (red.). Leadership and Organizational Culture: New Perspectives on Administrative Theory and Practice. University of Illinois Press. p. 59. ISBN 0-252-01347-6. Nuoroda tikrinta 2008-08-13. „[In the sixties] Students spoke of their undergraduate experience as "drinking from a fire hose."“
  10. ↑ „Common Data Set, Enrollment and Persistence“. Nuoroda tikrinta 2006-10-06.
  11. ↑ „Freshman Year Pass / No Record“. MIT Admissions Office. Suarchyvuotas originalas 2008-08-21. Nuoroda tikrinta 2008-07-16.
  12. ↑ „Concourse Program at MIT“. MIT. Suarchyvuotas originalas 2009-09-09. Nuoroda tikrinta 2007-02-01.
  13. ↑ „Terrascope home page“. MIT. Nuoroda tikrinta 2007-01-08.
  14. ↑ „UROP homepage“. Nuoroda tikrinta 2007-08-05.
  15. ↑ „MIT Research and Teaching Firsts“. MIT News Office. Suarchyvuotas originalas 2006-09-15. Nuoroda tikrinta 2006-10-06.
  16. ↑ Maeroff, Gene I. (1976 m. sausio 11 d.). „Use of Undergraduates in Research Is Hailed by M.I.T.; Inventions by Students“. The New York Times.
  17. ↑ Palmer, Matthew (1999 m. spalio 5 d.). „An MIT Original, the Oft Replicated UROP Program Reaches 30 Years“. The MIT Tech. Suarchyvuotas originalas 2006-06-22. Nuoroda tikrinta 2008-09-06.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Masačusetso technologijos institutas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Leidiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Masačusetso_technologijos_institutas&oldid=7431507"